Kirunos mieste nemalonumai prasidėjo dar 2004 metais, kai vietos valdžia gavo laišką iš valstybei priklausančios kasybos bendrovės „Luossavaara-Kiirunavaara AB“.
Norint iškasti daugiau metalo rūdos, reikia kasti dar giliau po greta miesto esančiu kalnu. Ėmusis tokių darbų, miesto gyventojams iškilo pavojus – žemė po tūkstančiais gyvenamųjų namų pradėjo smegti bei eižėti. Jau nukentėjo miesto Rotušė, pagrindinė bažnyčia ir kiti svarbūs pastatai. Didžiausią pavojus kilo miesto centrui, kur bet kurią akimirką gali prasiverti žemė.
Kovą Stokholme veikianti architektūros firma „White arkitekter AB“ laimėjo naujo miesto projekto konkursą – specialistai suprojektavo jį už maždaug trijų kilometrų nuo dabartinio ir pavadino jį „Kiruna 4-ever“ (Kiruna amžiams). Rugsėjo viduryje paaiškės, kas laimėjo konkursą kurti naują miesto Rotušę – pirmąjį tokį svarbų statinį naujame mieste. Per ateinančius du dešimtmečius kelis kilometrus į rytus permigruos daugiau nei 3 tūkst. daugiabučių ir namų, keli viešbučiai, biuro pastatai, mokyklos ir ligoninės.
Tokio masto miesto perkėlimas kol kas neturi precedento ir kelia ne vieną opų klausimą, tarp kurių – kas mokės kompensacijas žemės savininkams, ir kaip naujas miestas atrodys.
Tikimasi, jog naujoji Kiruna bus beveik pavyzdinis šiuolaikinis aplinką tausojantis miestas, mažiau nei jo pirmtakas priklausomas nuo automobilių.
Nuogąstaujama, ar pavyks spėti šį didžiulį projektą įgyvendinti laiku.
„Procesą reikėjo pradėti 2009 ar 2010 metais. Trūkių mes sustabdyti negalime, todėl labai nerimauju, ar spėsime laiku“, - sako statybos bendrovės NCC darbuotojas Peteris Johanssonas.
„Luossavaara-Kiirunavaara AB“, pažadėjusi padengti didžiąją dalį išlaidų, teigia, jog tiksliai suskaičiuoti, kiek kainuos perkelti miestą, yra neįmanoma. Iki šiandien bendrovė jau skyrė 3,5 milijardų kronų (1,38 mlrd. Lt) – ateityje ketina sumokėti dar 7,5 mln. kronų (2,96 mln. Lt).
Didžiausios išlaidos siejamos su sunaikintos nuosavybės verte. Remiantis dabartiniu planu, nekilnojamojo turto, kurį teks sunaikinti, vertė bus nustatoma nepriklausomų ekspertų. „Luossavaara-Kiirunavaara AB“ savininkams sumokės 25 proc. didesnę sumą, nei bus įvertintas konkretus nekilnojamojo turto objektas.
Kirunos gyventojai perkėlimo idėjai pritaria, nes miestas praktiškai 100 proc. priklausomas nuo bendrovės kasamos geležies rudos. Žmonės puikiai supranta, kas nutinka, kai „Luossavaara-Kiirunavaara AB“ parklupdo sunkumai – taip jau buvo 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmečiais: gyventojų skaičius sumenko beveik 30 proc.
Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesipriešina, teigia Kirunos savivaldybės komisarė Kristina Zakrisson.
„Miestas ir bendrovė gyvybiškai susiję“, - teigia valdininkė.
„White arkitekter AB“ atstovė KristerLindstedt teigia, jog dabartinis miestas žmonėms netinka, todėl jie visai džiaugiasi pokyčiais.
Architektai teigia, jog naujoji Kiruna bus geresnė – tikimasi kuo įmanoma greičiau įrengti miesto centrą, kuris taps gyvai plakančia miesto širdimi. Jis įsikurs ten, kur šiuo metu yra pusiau apleistas pramoninis rajonas, netoliese asfalto fabriko.
Rotušę tikimasi baigti 2016 metais. Prie jos bus įrengta miesto aikštė, traukinių stotis. Dabartinio miesto centro parduotuvės persikėlimui turi 10 metų, tačiau daugumos savininkai ketina keltis anksčiau, nes baiminasi nuostolių, kuriuos patirs, kai nebeliks žmonių.