Parlamentas buvo suspenduotas penkioms savaitėms - iki spalio 14 dienos.
Šis B. Johnsonui nepalankus sprendimas reiškia, kad parlamentas gali vėl skubiai susirinkti.
Neišvengiamai kils rimtų klausimų dėl premjero tolesnio darbo, nes toks nutarimas reiškia, kad jis neteisėtai patarė karalienei Elizabeth II sustabdyti parlamento darbą.
Ši svarbi byla gali smarkiai paveikti „Brexit“ ir šalies konstitucinius pamatus. Kadangi verdiktas nelankus B. Johnsonui, parlamentas gali vėl skubiai susirinkti.
Neišvengiamai kils rimtų klausimų dėl premjero tolesnio darbo, nes toks nutarimas reiškia, kad jis neteisėtai patarė karalienei Elizabeth II sustabdyti parlamento darbą. Tai dar vienas triuškinantis smūgis B. Johnsono planams spalio 31-ąją išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos, o jo mažumos vyriausybė susidurs su milžinišku spaudimu.
Kils klausimų, ar B. Johnsonas galėtų išsilaikyti premjero poste iki visuotinių rinkimų. Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rinkimuose jis galėtų tikėtis užsitikrinti tvirtą daugumą.
B. Johnsono problemos su parlamentu ir teismo procesai padidino jo populiarumą, premjerui pelnius dar didesnį už išstojimą iš ES balsavusių britų prielankumą. Tačiau jo populiarumas gali greitai sumenkti, jei jis bus pripažintas kaltu dėl to, kad įtraukė monarchę į politinį mūšį.
„Teismas yra priverstas padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos didenybei suspenduoti parlamento darbą – neteisėtas“, – skelbdama nuosprendį, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale.
JK Aukščiausiojo Teismo teigimu, B. Johnsono patarimas karalienei Elizabeth II II „yra neteisėtas, niekinis ir negalioja“, ir dabar Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų pirmininkai privalo spręsti, ką daryti toliau.
B. Johnsonas rugpjūčio 28 d. patarė karalienei suspenduoti parlamento veiklą. Pagal nerašytinę JK konstituciją, įgaliojimai suspenduoti ar paleisti parlamentą lieka monarcho rankose.
Monarchas JK – politiškai nešališkas asmuo, kuris veikia atsižvelgdamas į premjero rekomendacijas.
Netrukus po Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio paskelbimo, Bendruomenių rūmų pirmininkas Johnas Bercow teigiamai įvertino teismo nuosprendį, ir paskelbė, kad parlamentas privalo „nedelsiant susirinkti į posėdį“.
J. Corbynas ragina B. Johnsoną atsistatydinti
Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiajam Teismui paskelbus, kad ministro pirmininko Boriso Johnsono sprendimas suspenduoti šalies parlamento darbą penkių savaičių trukmės laikotarpiui buvo neteisėtas, opozicinės leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas pareikalavo premjero atsistatydinimo.
„Aš patariu Borisui Johnsonui persvarstyti savo poziciją ir tapti trumpiausiai istorijoje dirbusiu vyriausybės vadovu“, - sakė J. Corbynas. Jis pabrėžė, kad leiboristai pasirengę formuoti vyriausybę.
Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow pareiškė, kad parlamentas dabar turi nedelsdamas susirinkti į posėdį.
„Brexit“ šalininkas Nigelas Farage‘as tuo tarpu teismo verdiktą pavadino „blogiausiu sprendimu“. Dabar esą turi trauktis B. Johnsono patarėjas politikos klausimais Dominicas Cummingsas. Šis laikomas parlamento darbo suspendavimo idėjos autoriumi.
„Amžiaus byla“
Kiekvienas iš 11-os teisėjų turėjo teisę pareikšti savo nuomonę. Jie faktiškai turi penkis pasirinkimus.
Jie galėjo nuspręsti, kad tai nėra teismų reikalas arba nutarti, kad turi teisę priimti sprendimą ir B. Johnsonas savo veiksmais nepažeidė įstatymų.
Teisėjai taip pat galėjo nutarti, kad premjeras pasielgė neteisėtai, tačiau pati parlamento darbo pertraukos trukmė nėra nepagrįsta. Tai reikštų, kad B. Johnsonas galėtų vėl nuspręsti sustabdyti parlamento darbą, tačiau turėtų padaryti tai teisėtu būdu.
Jeigu teisėjai nuspręstų, kad vyriausybės vadovas pasielgė neteisėtai ir sustabdė parlamento darbą nepagrįstai ilgam laikotarpiui, jis privalėtų vėl sušaukti parlamentą.
Teismas taip pat gali nutarti, kad jei parlamento darbo sustabdymas buvo neteisėtas, jo faktiškai nebuvo, ir parlamento sesija vyksta toliau.
„Tai bus nutartis dėl bendrojo principo, o bendrasis principas reiškia, kad vyriausybė yra atskaitinga parlamentui“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono universiteto koledžo Teisės fakulteto profesorius Robertas Hazellis.
Tačiau už nutartį dėl parlamento darbo sustabdymo svarbesnis yra teismo sprendimas, ar jis turi teisę nagrinėti tokio pobūdžio politinius ginčus.
Jeigu teisėjai nuspręstų, kad tai priklauso jų kompetencijai, tai būtų „didelis žingsnis“ tolyn nuo „politinės konstitucijos“ link „griežčiau reglamentuotos teisės konstitucijos“, sakė R. Hazellis.
„Tai bus svarbiausia dešimtmečio ar net šimtmečio konstitucinė byla“, – pridūrė jis.