C. Szegedi buvo antras asmuo neonacistinėje ir antisemitinėje partijoje „Už geresnę Vengriją“ („Jobbik“), kuri yra trečioji pagal dydį politinė jėga šalyje. Tik jos lyderis Gaboras Vona galėjo pasigirti didesne charizma bei puikesniais oratorystės gebėjimais ir štai staiga kažkas pasikeitė, radikaliai ir visiškai atsitiktinai – C. Szegedi sužinojo apie savo žydiškas šaknis.
Ieškodamas prarasto ryšio, jis paliko vadovaujančius postus ir išstojo iš partijos.
Dabar jo bendrapartiečiai nežino, ką daryti: grasinti jam, niekinti jį ar ignoruoti, kad būtų nors kiek sumažinta didelė šios istorijos partijos įvaizdžiui padaryta žala. Tai didelė netektis neonacistams būtent tą akimirką, kai konservatyvių pažiūrų partijai „Fidesz“ atstovaujančio premjero V. Orbano vyriausybė pagaliau ėmė klausyti patarimų ir pasiduoti Angelos Merkel, Baracko Obamos ir Jose Manuelio Barroso spaudimui, koreguodama kursą: švelnesnė žiniaksklaidos kontrolė, „draugiškesni“ santykiai su užsienio investuotojais ir, svarbiausia, nauji griežti įstatymai prieš antisemitizmą ir negacionizmą (istorijos interpretavimą savaip).
C. Szegedi užmezgė kontaktą su rabinu Shlomo Koevesu ir išplatino savo atgailavimą visoje žiniasklaidoje. Jis teigė: „Kuo aš benorėčiau būti, genealoginis medis aiškiai rodo – aš esu žydas“.