Keistas įspūdis susidaro ir įėjus į Vokietijos musulmonų portalą „IslamIQ“: šalia išpuolį smerkiančio pareiškimo akis bado naujausios publikacijos „Make islam great again“ ir tiesiai po ja – „Vokietija tampa mažiau krikščioniška“. Ar tai – tik atsitiktinumas?
„Teroras ir vėl parodė savo šiurpų veidą. Jis žudo nekaltus žmones, jam nėra nieko švento. Krikščionims tokiu svarbiu sukakties metu jis atnešė liūdesį ir kančią į jų šeimas. Esam giliai sukrėsti ir griežčiausiai smerkiame klastingą išpuolį. Mintimis esame su aukomis ir jų artimaisiais,“ – sakė Vokietijos musulmonų koordinacinės tarybos atstovas spaudai Erolis Pürlü.
O Vokietijos musulmonų centrinės tarybos pirmininkas Aimanas Mazyekas antradienį žadėjo imtis visų jam prieinamų priemonių, „kad niekada nesudygtų ši blogio sėkla, kurios tikslas yra skleisti paniką, neapykantą ir nesantaiką tarp visuomenės grupių ir religijų“. Šalies gyventojai turi budriai, ryžtingai ir, kas svarbiausia, išvien daryti viską, kad „mūsų miestas Berlynas su jo žmonėmis liktų pasauliui atviras, gyvenimo džiaugsmą teigiantis ir tolerantiškas.“
Didžioji dalis musulmonų neabejodami pasirašytų po šiais žodžiais. Ne vienas jų atėjo pagerbti žuvusiųjų, padėti gėlių, pasiguosti. Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios bendruomenės komiteto narė Doris Berkle dienraščiui „Die Welt“ pasakojo apie teroristinio išpuolio sukrėstą jauną turkę, retoriškai klausiančią: „Ir ką mes tiems žmonėms padarėm?“ O prieš 30 metų į Vokietiją gyventi atvykęs egiptietis Mohamedas el-Genedi sakėsi niekad nepatyręs iš vokiečių pusės nieko blogo, tačiau dabar galįs suprasti, „jei žmonės musulmonų bijo“.
Vis dėlto būta ir piktdžiugos
Netrukus po kruvino išpuolio policija netoliese Atminimo bažnyčios suėmė keletą jaunuolių, garsiai šūkavusių „Allahu akbar“. Įvairūs šalies žiniasklaidos šaltiniai praneša ir apie IS šalininkų džiūgavimą uždaruose komunikacijos kanaluose. Pasak „Bild“, susirašinėjimų programėlėje „Telegram Messenger“ džihadistai jau tarėsi dėl naujų teroro aktų. Vienas IS šalininkas nė pusantros valandos po atakos nepraėjus privačiame susirašinėjimų kanale vokiškai komentavo:
„Kaip jau ne sykį skelbta: šio tipo išpuolių priešas neįstengs sustabdyti. Tau tereikia automobilio, sunkvežimio ar lengvojo automobilio, deramo nusiteikimo ir kafirų (netikinčiųjų – red.) minios. Alachas mato, tokios operacijos išgąsdina ir terorizuoja priešą. Taigi kas pratęs pradėtą darbą ir įlėks į kitą kalėdinę mugę? O, islamo liūtai, padarykim, kad kafirai šių kalėdinių mugių niekada nebeužmirštų!“
Piktdžiugos nereikia ieškoti vien uždaruose islamistiniuose kanaluose ar ekstremistinėse mečetėse, ji liejasi ir atvirose, visiems prieinamose Facebook paskyrose. Štai 190.000 vartotojų turinčiame puslapyje „Islam Fakten“ po išpuolio pasirodė įrašas: „…tik pagalvokit, 9 žmonės miršta, o visas pasaulis sukyla. Prisiminkim: jau savaitės, mėnesiai, kai Alepe miršta tūkstančiai. Negi žmonės Vokietijoje vertingesni?“
Dėl islamą kritikuojančių kafirų nėra ko liūdėti
Ir nors tragedijos sumenkinimas sulaukė nemažai kritiškų komentarų, tačiau esama ir berlyniečio Merto Demiro įrašo: „Jie mirė kaip kafirai, o kafirai keliaus į pragarą, todėl nėra ko liūdėti, veikiausiai šiaip ar taip tai buvo žmonės, nuolat kritikuojantys islamą“, – rašo šis dvidešimtmečiu turku prisistatantis Facebook'o narys.
Kitas, vardu Zinas Eddinas, mėgina su grupės dalyviais pasidalinti savo žiniomis apie islamo teikiamą leidimą žudyti netikinčiuosius: „Imamas Shafii, šafitų mokyklos pagrindėjas, leido Dar al-Harb žudyti kafirus, išskyrus moteris, vaikus, senius, o jų turtą pasiimti (Dar al-Harb pagal islamo teisės mokslą reiškia „Karo namus“, ne islamo teritoriją, kaip priešingybę Dar al-Islam (pažodžiui „Islamo namai“) arba Dar as-Salam – „Taikos namai“ – red.). „Aš pats aiškios nuomonės neturiu, tačiau reikia žinoti, kad šiuo nekaltų žmonių žudymo klausimu nesama sutarimo tarp skirtingų islamo pakraipų!“ – aiškina Zinas Eddinas.
Į kito vartotojo kritiką valdytis ir ištrinti įrašą („Užsičiaupk, žmonės miršta, o mūsų padėtis jau ir taip apgailėtina“) Zinas Eddinas atsako: „Kaip tik dėlto neištrinsiu, nes kažkokie euromusulmonai ir modernūs musulmonai mala š... užmiršę, ko moko klasikiniai islamo mokytojai. Turiu teisę į savo nuomonę“.
Interneto puslapyje „Islamisches Bewusstsein“ (Islamiška sąmonė) valandai po išpuolio praėjus pasirodė komentaras: „Tik pažiūrėkit į žiniasklaidos antraštes, ir iškart atsiskleis visa ši niekinga Vakarų veidmainystė. Šis įvykis išpučiamas, kai Alepe ir kituose Artimųjų Rytų regionuose jau daugelį metų žudomi mūsų broliai ir seserys…“
„Problema yra radikalaus islamo ideologija“
Krikščionių demokratų (CDU) politikas Felixas Leideckeris, jau ne pirmas mėnuo stebintis islamistinę veiklą internete, dienraščiui „Die Welt“ sakė: „Mes daug diskutuojam apie internete neapykantą skleidžiančias kalbas, jei jos sklinda iš dešiniojo pakraščio. O štai neapykantos, sklindančios iš islamistinio pakraščio, atsakingi asmenys teisėsaugos ministro Heiko Maaso (SPD) aplinkoje stengiasi nematyti.“
Diskusijas apie terorą Vokietijoje Mainco miesto jaunųjų krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas Leideckeris laiko būtinomis: „Problema yra ne tas nedidelis skaičius islamistų, žudančių žmones, bet pati radikalaus islamo ideologija, kuri į kitatikius žiūri kaip į mažiau vertingus ir pateisina jų pavergimą bei terorizavimą.“
Vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière (CDU) dar rugsėjo mėnesį įspėjo dėl didelio islamistų, priskiriamų „pavojingų asmenų“ („Gefährder“) kategorijai, skaičiaus Vokietijoje. Pavojingais asmenimis įvardijami asmenys, politiniais motyvais pasirengę vykdyti didelės reikšmės nusikaltimus. Dar 360 islamistų laikomi taip vadinamais reikšmingais asmenimis – tai galimi teroristų rėmėjai. Be to, esama sunkiai nuspėjamo skaičiaus į akis nekrentančių pavienių asmenų, potencialių teroro vykdytojų.
PR kampanija islamo reputacijai pagerinti?
Suprantama, kad visi tie debatai, skaičiai, neigiama su islamistais susijusi informacija dominuoja pastarųjų metų Vokietijos žiniasklaidoje. Taikingi Vokietijos musulmonai susirūpinę prasta islamo reputacija, tačiau dėl to neretai linkę kaltinti kitus. Bent jau toks įspūdis susidarė, šiomis dienomis apsilankius Vokietijos musulmonų portale „IslamIQ“.
Vienas iš naujausių (gruodžio 12 dienos) tekstų puikuojasi šio tinklaraščio viršuje antrašte „Make islam great again“. Jo autorė Merve Kayıkçı yra įsitikinusi, kad „aktualūs debatai apie islamą ir musulmonų sugebėjimą integruotis dažnai yra paženklinti emocijų ir netolerancijos. Viešose diskusijose po islamo kritikos priedanga vis priimtinesnės darosi islamofobiškos nuostatos. Tokiu būdu iš visų pusių varomas kurstytojiškas darbas, užuot dalykiškai analizavus trūkumus.“
Todėl autorė kviečia musulmonus imtis profesionalaus PR darbo ir „nublizginti islamo reputaciją“. „Reputacija – šeštoji islamo kolona!“ – pabrėžia Merve Kayıkçı. Ir pirduria: „Aš asmeniškai manau, kad islamas yra PR labiausiai tinkama religija, nes daugelį klaidingų išankstinių įsitikinimų galima visiškai lengvai paneigti pasitelkus Koraną ir hadisus (Mahometo pamokymus bei pasakojimus apie jį – red.). Islamas savo esme yra pakankamai atvira ir moderni religija, turint omenyje, kad ji radosi prieš daugiau nei 1000 metų.“
Tiesiai po šiuo, islamą padaryti dideliu (aliuzija į D.Trumpo šūkį padaryti Ameriką didelę) raginančiu tekstu eina kita, gruodžio 21 dieną paskelbta, publikacija pavadinimu „Vokietija tampa mažiau krikščioniška“.
Tai grynai informacinio pobūdžio tekstas, kuriame pateikiamos krikščionybės Vokietijoje raidos statistika ir prognozės, atskleidžiančios dramatiškai tirpstantį Vokietijos krikščionių skaičių. 1970 metais Vokietijos federacinėje respublikoje 92,3 procentai gyventojų buvo protestantai (47,7 procentai) arba katalikai (44,6 procentai). Krikščionių dalis sumažėjo po susivienijimo, kai prisidėjo didžiąją dalimi netikintys buvusios VDR gyventojai.
„Maždaug po 10 metų pagal paskaičiavimus Vokietijoje bus mažiau nei 50 procentų krikščioniško tikėjimo žmonių,“ – cituojama tyrimo grupės „Pasaulėžiūra Vokietijoje“ studija. – „2015 metais jie dar sudarė 56 procentus.“
Perskaičius šiuos du tekstus vieną po kito, norom nenorom kyla klausimas, ar tas raginimas padaryti islamą didelį, paskelbtas šalia informacijos apie Vokietijoje susitraukiančią krikščionybę, tėra atsitiktinumas, ar jau užsibrėžtos PR kampanijos dalis? Ir visa tai – teroro Berlyne kontekste.