Tuomet buvo akivaizdu, kad šios tuoktis ketinančios poros laukia tikrai nestandartinė pirmoji naktis, nes šalia Violet iš kairės buvo jos... Siamo dvynė sesuo Daisy.
Sutrikęs klerkas oficialiai atmetė Violet prašymą tuoktis, pareikšdamas, kad tokia sąjunga yra kiek daugiau nei dvipatystė. Vienas laikraštis kitą dieną parašė: „Teisininkai išaiškino, kad medaus mėnuo trise nėra tinkamas dalykas“.
Ši istorija 1934 metais pateko į spaudą ne dėl Violet ir Daisy Siamo dvynių statuso, bet dėl to, kad šios jaunos moterys buvo vienos didžiausių vodevilio žvaigždžių, vykusių į turus su George'u Burnsu ir Bobu Hope'u bei uždirbančių per savaitę daugiau nei 5 tūkst. JAV dolerių. Dabar ši suma prilygtų 65 tūkst. JAV dolerių.
Nors didžiulė sėkmė dvynes aplankė Jungtinėse Valstijose, jų gyvenimas 1908 metų vasarį prasidėjo Anglijos pietiniame Braitono kurorte.
Dabar, praėjus 110 metų, Sasesko grafystės istorikas Alfas Le Flohicas pradėjo kampaniją, kurios tikslas – surinkti 1500 svarų ir pagaminti atminimo lentelę ant pastato, kuriame gimė Violet ir Daisy, taip pagerbiant jų atminimą.
Violet ir Daisy pagimdė 21 metų netekėjusi bufetininkė Kate Skinner. Deja, mergaitės jai kėlė pasišlykštėjimą. Ji buvo įsitikinusi, kad tai buvo Dievo bausmė už tai, kad ji jų susilaukė ne santuokoje. Tuo metu Anglijoje naujagimiai su įgimtais defektais buvo vadinami „monstrais“, rašo ranker.com.
Gydytojas nustatė, kad mergaitės buvo suaugusios apatine stuburo dalimi, tačiau, laimei, neturėjo jokių bendrų gyvybiškai svarbių organų.
Sumani 55 metų akušerė Mary Hilton pasisiūlė mergaites įsivaikinti. Tik tai ji nusprendė padaryti ne iš gailesčio, o suprasdama, kad tai yra gera galimybė užsidirbti pinigų. Ir taip prasidėjo kupinas išnaudojimo Violet ir Daisy gyvenimas.
Iš pradžių Mary pagamino atviručių su mergaičių atvaizdais ir dalijo juos per krikštynas bei pardavinėjo jai priklaususioje aludėje. Violet ir Daisy vėliau pasakojo, kad jų ankstyviausi prisiminimai iš vaikystės buvo susiję su alaus kvapu ir aludės lankytojais, kurie kilnojo jų drabužius, norėdami pamatyti „sujungimą“.
Kai mergaitėms sukako dveji, Mary ėmė jas demonstruoti per muges ir cirko pasirodymų metu. Jei mergaitės verkdavo, ji mušdavo jas diržu su metaline sagtimi.
Sulaukusios penkerių, mažylės jau buvo gana žinomos ir apkeliavusios Europą ir Australiją. Violet grodavo smuiku, o Daisy diriguodavo orkestrui.
O 1916 metais mergaitės prisijungė prie po Jungtines Valstijas keliaujančių atrakcionų. Tuomet jas imta reklamuoti kaip Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos palikuones.
Senstant M. Hilton, mergaičių kontrolę perėmė dar ambicingesnis ir negailestingesnis žmogus – jos žentas Myeris Myersas. Jis laikė mergaitės griežtos izoliacijos sąlygomis ir sakė: „Kodėl kažkas turėtų mokėti už galimybę jus pamatyti, jeigu pamatys nemokamai prie dešrainių kiosko?“
Kai Violet ir Daisy buvo 11 metų, Mary mirė. Stovėdamos prie jos karsto jos suvokė, kad pirmą kartą jos nebebijo. Tuomet šovė pro duris, tačiau M. Myersas jas sugriebė ir pareiškė, kad nuo dabar jie visi miegos viename kambaryje, kad mergaitės nepabėgtų.
„Vienintelis privatumas, kurį turėjome, buvo mūsų mintyse“, – vėliau sakė Violet ir Daisy.
Bėgant metams, vyro žiaurumas mergaitėms taip papiktino kitus karnavalo dalyvius, kad jie 1924 metais net surengė „Violet ir Daisy Hilton dieną“. Tuomet atrakcionai buvo uždaryti lankytojams ir tik dvynėms buvo leista suptis atrakcionuose ir stebėti pasirodymus. Prie įėjimo buvo pakabintas užrašas: „Mes mylime jus, Violet ir Daisy!“
Mergaitės verkė iš džiaugsmo ir dėkingumo.
Deja, M. Myersas buvo nepalaužiamas, nes turėjo didelių planų ir norėjo, kad mergaitės taptų tikromis žvaigždėmis. Jų duetas buvo pavadintas „San Antonijaus Siamo dvynės“ ir greitai susilaukė sėkmės.
„Mes apgaudinėjome save, kad linksmindami kitus suteikėme laimės sau“, – kartą sakė Violet.
Ji ir Daisy dainuodavo, grodavo klarnetu, grieždavo smuiku ir skambindavo pianinu, o vėliau, emocinei įtampai pasiekus viršūnę, iš užkulisių ateidavo du smokingais apsirėdę jauni vyrai ir su jomis šokdavo. Publika tiesiog apsipildavo ašaromis.
Tai būdavo vienintelis kartas, kai M. Myersas leisdavo vyrams priartėti prie dvynių. Kol vieną dieną jis peržengė ribą. Kai merginos sužinojo, kad M. Myersas sudraskė puokštę, kurią joms atsiuntė gerbėjas, jos puolė vyrą su tokia jėga, jog suplėšė jo marškinius.
Šoko ištiktas M. Myersas nenoriai sutiko joms suteikti daugiau laisvės. Merginos netruko ja pasinaudoti ir abi įsimylėjo... vedusį Billą Oliverį. Jų konkurencija dėl šio vyro dėmesio kartais būdavo tokia didelė, kad jos galėdavo ištisomis dienomis nesikalbėti.
Kai Billo žmona sužinojo apie šį keistą „meilės tercetą“, ji mėgino paduoti merginas į teismą ir prisiteisti ketvirtį milijono dolerių kompensaciją už patirtą žalą.
Seserys sakė, kad romantiški santykiai su vyrais buvo galimi dėl triuko, kurio jas išmokė jų artimas draugas iliuzionistas Harry Houdini. Jis išmokė jas „psichologinės laisvės“ triuko – gebėjimo atsiskirti viena nuo kitos emociškai ir dvasiškai.
Violet pasakojo, kad kai kavalierius mergindavo jos seserį: „Aš tiesiog nusisukdavau ir skaitydavau knygą arba valgydavau obuolį“.
Norinčių vesti Siamo dvynes taip pat netrūko, nors kai kurie jų, kaip Violet būsimasis vyras M. Lambertas, galiausiai pavargo nuo to, kad niekam nepavykdavo gauti oficialaus leidimo tuoktis.
1931 metais merginos padavė M. Myersą į teismą ir išsikovojo savo laisvę bei prisiteisė beveik 100 tūkst. JAV dolerių (dabar būtų 1,5 mln. JAV dolerių) kompensaciją. Tačiau jų bėdos tuo nesibaigė: atsiradęs garsinis kinas sunaikino vodevilį. Todėl jos pasiryžo rizikingai avantiūrai.
Merginos nusifilmavo filme „Išsigimėliai“ apie žmones su įvairiais išsigimimais, kuris taip papiktino žmones, kad kino studija MGM nusprendė jo kino teatruose neberodyti.
Po ketverių metų Violet ištekėjo už gėjaus aktoriaus Jimo Moore'o. Tai buvo reklaminis triukas: pora susituokė viename Dalaso stadione prieš minią žmonių, kurie susimokėjo už galimybę tai pamatyti. Vienas žurnalistas sakė, kad jaunikis „buvo toks nelaimingas, kaip maudomas šuo“.
Kai dvynės atskleidė, kad ši santuoka buvo fiktyvi, visuomenė pasipiktino. Tiesa, santuoka oficialiai buvo nutraukta tik po dešimties metų.
Beprotiškai meilės norėjusi Daisy taip pat buvo trumpai ištekėjusi už vodevilio atlikėjo Buddy Sawyerio, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, irgi buvo gėjus. 1941 metais sudaryta santuoka truko tik dešimt dienų.
Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet Violet ir Daisy jau buvo maždaug 35 metai, jos buvo taip nuskurdusios, kad joms teko pasirodyti burleskos teatruose kaip „Vienintelėms pasaulyje striptizą šokančioms Siamo dvynėms“.
1951 metais jos sukūrė autobiografinį filmą „Surakintos grandinėmis visam gyvenimui“, kurį kritikai tiesiog sumaišė su žemėmis. 1961 metais siamo dvynės skurdžiai gyveno Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje, kur vietos gyventojai jų pagailėdavo. Joms buvo leista gyventi nedideliame bažnyčiai priklausančiame namelyje, ir jos ėmė dirbti vietinėje maisto parduotuvėje. Šiaurės Karolinoje jos pagaliau galėjo visai laimingai gyventi.
Per 1967 metų Kalėdas 59 metų amžiaus seserys, be galo bijojusios gydytojų ir niekada net nesvarsčiusios galimybės būti chirurgiškai atskirtos, susirgo gripu. 1968 metų sausio 4 d. policija išlaužė jų namų duris, nes seserų jau kurį laiką niekas nematė.
Seserys buvo mirusios. Vėliau buvo nustatyta, kad Daisy mirė pirmoji, o Violet dar kelias dienas po namus tampė negyvą sesers kūną, kol pati mirė.