Miestas su penkiais milijonais gyventojų trečiadienį pasitraukė iš vieno iš griežčiausių ir ilgiausių pasaulyje karantinų, supurčiusių versloves ir įkalinusių gyventojus namuose daugiau nei tris mėnesius.
Nors užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo rugpjūčio pradžioje pasiekto paros piko (apie 700) iki vos dviejų naujų atvejų, fiksuotų trečiadienį, antrojo karantino Melburne ekonominis bei socialinis poveikis nuo krizės pradžios yra milžiniškas.
Australijos vyriausybės duomenimis, Viktorijos valstijoje vidutiniškai per dieną buvo prarasta po 1 200 darbo vietų, tuo tarpu psichikos sveikatos paslaugų paklausa šoktelėjo daugiau nei 30 procentų.
Nepaisant pagrindinių Melburnui palankių veiksnių, tokių kaip užvertos sienos, pagal tarptautinius standartus mažas infekcijų skaičius ir stipriai valstybės remiama valstijos vyriausybė, prireikė dukart daugiau laiko nei tikėtasi kreivei suplokštinti.
Politiniai lyderiai, ypač Europoje, susiduria su niūria realybe. Jie jau yra patyrę didelio masto karantinų žalą ir dabar svarsto įvairius variantus, kaip kovoti su vėl įsiplieskusia pandemija.
Australija buvo viena iš tų šalių, kurios sėkmingai suvaldė viruso plitimą visuomenėje pandemijos pradžioje. Pirmasis karantinas Australijoje, trukęs maždaug nuo kovo iki gegužės, sumažino užsikrėtimo atvejų skaičių visos šalies mastu iki vos kelių per parą. Bet apsaugos klaidos, padarytos karantinuojant grįžtančius iš užsienio keliautojus viešbučiuose, prastas ypatingos svarbos informacijos suteikimas migrantų bendruomenėms ir netinkamas kontaktų atsekimas leido virusui su trenksmu sugrįžti į antrą tankiausiai apgyvendintą Viktorijos valstiją.
Liepos 7 dieną Viktorijos valstijos premjeras Danielis Andrewsas paskelbė šešių savaičių karantiną, nurodęs Melburno gyventojams likti namie, išskyrus būtiniausius atvejus, kaip darbas ir svarbiausios paslaugos, medicininis gydymas, mokyklos ar valanda per dieną mankštos lauke.
Po mažiau kaip keturių savaičių, atvejams toliau augant, suvaržymai buvo išplėsti visoje valstijoje, Melburne buvo įvesta naktinė komendanto valanda, mokyklos uždarytos, didelė dalis parduotuvių, gamybos įmonių ir viešbučių bei restoranų užvėrė duris.
Kadangi Viktorijos valstija sudaro apie ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ribojimai pagilino recesiją – pirmąją Australijoje per beveik trisdešimt metų.
Karantinas nurėžė 100 mln. Australijos dolerių (71 mln. JAV dolerių) ekonominės veiklos per parą, o rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais visoje valstijoje vidutiniškai per dieną buvo prarandama po 1 200 darbo vietų, šią savaitę parlamento komitetui sakė Iždo departamento pareigūnas Luke‘as Yeamanas.
Ilgas atsigavimas
Pasak verslo lyderių, gali prireikti kelerių metų, kad Melburnas – pernai paskelbtas antras labiausiai tinkamu gyventi miestu visame pasaulyje, – atsigautų. Garsus Melburno virtuvės šefas Scottas Pickettas perspėjo, kad tebesitęsiantys suvaržymai gamybos pajėgumams ir toliau smūgiuos restoranams bei kavinėms ir kad nemaža jų dalis bus priversta užsidaryti, kai kitų metų pradžioje nustos galiojusios vyriausybinės užmokesčio subsidijos.
„Kai kas galbūt ištvers iki Kalėdų, sausio, o tada paskelbs, kad daugiau nebeišgali, – sakė S. Pickettas, kuriam priklauso bistro „Estelle“. – Ir ateis momentas, kai prasidės masiniai bankrotai.“
Socialinės sąnaudos taip pat kyla. Profesinės organizacijos „Royal Australian College of General Practitioners“ teigimu, sveiktos paslaugų paklausa visoje šalyje nuo kovo pradžios padidėjo 15 proc., Viktorijos valstijoje rugsėjo-spalio mėnesiais – 31 procentu. Išaugo alkoholio vartojimas, smarkiai padaugėjo šeiminio smurto atvejų.
„Buvo siaubinga, kai lauke galėjai būti vos valandą per dieną“, – sakė 27-erių metų Tessa Patrao, pradinių klasių mokytoja, pagaliau grįžusi į darbą po 112 dienų galiojusio nurodymo „likti namie“. Antrasis karantinas buvo net sunkesnis nei pirmasis, ypač dėl to, kad didžioji dalis šalies buvo grįžusi į normalų gyvenimą, sakė ji.
Nors Jungtinės Karalystės, Italijos ir Vokietijos vyriausybės susiduria su protestais prieš antruosius karantinus, Viktorijos valstijos gyventojai didžiąja dalimi pakluso reikalavimams. Iš dalies tai paaiškina valstijos leiboristų vyriausybės, kuri 2018 metų rinkimus laimėjo triuškinančia pergale, populiarumas ir aukšti Viktorijos valstijos premjero D. Andrewso reitingai.
Padėjo ir valdžios vykdoma „rimbo ir meduolio“ politika – 1 500 Australijos dolerių išmokos išmokėtos žmonėms, negalintiems gauti nedarbingumo dėl ligos, o už pakartotinius izoliacijos nurodymų pažeidimus teismas skirdavo 20 000 Australijos dolerių baudą.
Grandinės nutraukimas
„Būtų buvę neįmanoma veiksmingai kontroliuoti situacijos, jeigu nebūtų visuomenės palaikymo, – sakė Terry Slevinas, Australijos visuomenės sveikatos asociacijos vykdomasis direktorius. – Tai puikus pavyzdys, kai susitarimas tarp vyriausybės ir visuomenės, paremtas ekspertų patarimais bei rekomendacijomis, leido pasiekti gerų rezultatų visuomenės sveikatos sferoje“.
Pasak Catherinos Bennett, Melburno Dikino universiteto epidemiologijos katedros pirmininkės, Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Valstijoms ir Europos valstybėms greičiausiai yra per vėlu pakartoti sėkmingą Melburno kovos su naujų infekcijų šuoliu istoriją.
Šių šalių valdžia veikiau turėtų pasirinkti dviejų-trijų savaičių grandinės nutraukimo karantinus, kad palengvintų krūvį visuomenės sveikatos sistemai.
„Grandinės nutraukimas galėtų padėti sunormalizuoti padėtį ir pasiekti, kad ji būtų valdoma“, – sakė ji.
„Bet tuo atveju, jeigu jūs imsitės to labai anksti“, kitaip, bus labai sunku sumažinti naujų atvejų skaičių iki nulio, sakė C. Bennett.
Karantinas galbūt kuriam laikui prislopino viruso plitimą, bet kaip rodo protrūkiai visame pasaulyje, užkratas gali grįžti su trenksmu, jeigu toliau nebus laikomasi tokių reikalavimų kaip kaukių dėvėjimas, kūno temperatūros tikrinimas ir aktyvus testavimas bei kontaktų atsekimas.
Tokie „sugyvenimo su virusu“ elementai galioja Korėjoje, Japonijoje ir Kinijoje, kurioms pavyko suvaldyti atvejų augimą savo šalyse.
„Australai turi diskutuoti apie tai, kokia yra toji „naujoji norma“, kad galėtume gyventi kartu su šiuo virusu be privalomų karantinų, – sakė Jenniferė Wertacott, Australijos verslo tarybos generalinė direktorė. – Jeigu kaukių dėvėjimas ir rankų dezinfekcijos priemonės dabar jau tapo naująja norma, ar visi tam pasirengę? Dabar svarbiausias klausimas yra – ar atskiri australai yra pasiruošę visiškai pritaikyti savo gyvenseną prie COVID eros.“