Britų kolonizacijos laikais Indija buvo opiumo, kurį užsienio prekiautojai tiekdavo į Kinijos rinkas, šaltinis, kol galiausiai tarp Jungtinės Karalystės ir Čingų dinastijos kilo karas, pasibaigęs Kinijos pažeminimu.
Nuo tada, kai Indija paskelbė nepriklausomybę, jos ir didžiausios kaimynės santykiams kėlė įtampą Tibeto, Pakistano ir bendros Himalajų sienos klausimai.
1962 m. tarp Indijos ir Kinijos kilo karas dėl paties Himalajų regiono, kuriame visai neseniai per kruviną konfrontaciją žuvo 20 indų karių.
Beveik prieš šešiasdešimt metų per mėnesį kovų žuvo 700 kinų karių ir beveik dvigubai daugiau indų kareivių. Susirėmimai baigėsi Kinijos karine pergale. Pekinas užsitikrino faktinę Aksai Čino regiono (į kurį teisės reiškė abi šalys) kontrolę ir paskelbė paliaubas, rašo cnn.com.
Tačiau dabartinės šalių kariuomenės stipriai skiriasi nuo tų, kurio kovojo prieš 58 metus.
Aukštai kalnuose, kur šalta ir maža deguonies, tarp kinų ir indų karių užvirė brutali kova, pasitelkus kumščius ir lazdas.
Šis konfliktas gali būti lemiamu įvykiu, pastūmėsiančiu Indiją arčiau didžiausių Kinijos varžovių – JAV, Japonijos ir stiprėjančios Australijos. Indija siekia atremti tai, ką daugelis šalies gyventojų laiko Kinijos agresija, ir labiau nei bet kada kliausis naujomis sąjungininkėmis.
„Mūsų kareivių paaukotos gyvybės nebus pamirštos, – praėjusį trečiadienį teigė Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi. – Indijos integralumas ir nepriklausomybė mums svarbiausia, niekas nesutrukdys mums tai ginti – niekas neturėtų tuo abejoti. Indija nori taikos. Tačiau provokuojama Indija pateiks deramą atsaką.“
Pagrindinės opozicinės Kongreso partijos lyderis Rahulis Gandhi pateikė kur kas aiškesnę nuostatą: „Kaip Kinija drįsta žudyti mūsų kareivius? Kaip jie drįsta užimti mūsų žemę?“
Kinija turi svarų karinį pranašumą prieš Indiją, bet nesenai atlikti Harvardo Kennedy vyriausybės mokyklos Bostone Belferio centro ir Naujojo Amerikos saugumo centro (NASC) Vašingtone tyrimų duomenimis, Indija turi pranašumą didelio aukščio kalnuotose vietovėse, kaip antai ta, kurioje įvyko susirėmimas.
Neseniai Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) išpublikuotais duomenimis, Kinija turi apie 320 branduolinių kovos galvučių, Indija perpus mažiau – apie 150. SIRPI duomenimis, per pastaruosius metus abi šalys didino savo kovinį arsenalą – Pekinas padidino jį 40, o Naujasis Delis – 10 kovinių galvučių.
Abi valstybės turi „branduolinį trišakį“: raketų, bombonešių ir povandeninių laivų, abi pasirašiusios susitarimą, kuriuo pasižadėjo naudoti branduolinį ginklą tik branduolinio išpuolio prieš savo šalį atveju.
Kovą Belferio centro išpublikuotais duomenimis, Indija turi apie 270 naikintuvų ir 68 šturmo lėktuvus, kuriuos gali pasitelkti, kovodama su Kinija.
Indija taip pat turi kelias nedideles aviacijos bazes netoli Kinijos pasienio, kuriose gali laikyti minėtus lėktuvus ir aprūpinti juos degalais, rašė Belferio centro tyrimo autoriai Frankas O‘Donnellis ir Alexanderas Bollfrassas.
Pasak Belferio centro tyrimo, Kinija turi 157 naikintuvus ir nedidelį šturmo bepiločių parką regione. Kinijos karinės oro pajėgos turi regione aštuonias bazes, bet dauguma jų yra civiliniai aerodromai probleminiame aukštyje, rašoma tyrime.
„Kadangi Kinijos aviacijos bazės Tibete ir Sindziange yra dideliame aukštyje, be to, šie regionai pasižymi sudėtingomis geografinėmis ir oro sąlygomis, Kinijos naikintuvai gali skraidinti tik pusę jiems skirtų kovinių užtaisų ir degalų“, – rašoma tyrime.
Kaip rašoma CNAS ataskaitoje, Indija turi kovų veiksmų ore ir sausumoje patirties, kurios įgijo kovodama Kašmyre, susišaudymuose pasienyje su Pakistanu ir kitur.
Belferio centro duomenimis, Indija turi 225 000 sausumos pajėgų karių regione, o Kinija – nuo 200 000 iki 230 000.
Kilus didelio masto karo veiksmams, kinams būtų sudėtinga perkelti karius į Indijos frontą, nes Indija iš oro gali apšaudyti greitųjų traukinių geležinkelius Tibeto plynaukštėje arba kalnuotas vietoves pasienyje.
Pasak ataskaitos, Indijos karinės pajėgos užima kur kas patogesnę poziciją.
Kinijos apsuptis
Praėjusį trečiadienį laikraštis „Hindustan Times“ rašė, kad „Kinija nori suvaržyti Naujojo Delio galią ir ambicijas; ji nori, kad Indija pripažintų Pekino viršenybę Azijoje ir už jos ribų“.
Straipsnio autoriai ragino Naująjį Delį dvigubai sustiprinti partnerystę su JAV, sustiprinti pozicijas Keturšalio saugumo dialogo grupėje (KSDA; angl. Quadrilateral Security Dialogue) ir įsitraukti į visas grupes, siekiančias pažaboti Kinijos galią, skelbia nationalinterest.com.
KSDA – neformali strateginė grupė, kuriai priklauso JAV, Japonija, Australija ir Indija. Grupė rengia pusiau reguliarius susitikimus, karines pratybas, keičiasi informacija. Ji nėra oficiali karinė organizacija, kaip antai, NATO, bet daugeliui ji atrodo potenciali atsvara didėjančiai Kinijos įtakai regione ir įtariamai agresijai Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių regione.
KSDA narės akcentuoja pozityvius santykių aspektus, kaip antai, pastarojo meto bendradarbiavimas, kovojant su koronaviruso pandemija, bet karinis šalių potencialas neliko nepastebėtas Pekino.
2007 m., po pirmo KSDA susitikimo Kinija išsiuntė visoms grupės narėms oficialius diplomatinius protestus, tais pačiais metais iš grupės pasitraukė Australija, baimindamasi įžeisti Pekiną. Aljanso veikla buvo sustabdyta iki 2017 m. – tada susitikimus atnaujino, kadangi vis stiprėjo nerimas dėl Kinijos pranašumų Pietų Kinijos jūroje.
Iš tiesų Kinijos galią siekiantis atsverti blokas, vadovaujamas JAV, gali būti kur kas didesnis nei KSDA. Šį birželį telefonu kalbėdamas su N. Modi JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Indiją dalyvauti kitame Didžiojo septyneto susitikime. Pasak Baltųjų Rūmų atstovės Kayleigh McEnany spaudai, pokalbio metu taip pat buvo aptarta situacija Indijos ir Kinijos pasienyje.
D. Trumpas anksčiau yra minėjęs norą išplėsti grupę – įtraukti į ją Vašingtono sąjungininkes Australiją ir Pietų Korėją, o šių metų planuotame susitikime „aptarti Kinijos ateitį“.
Iki šiol Indija stengėsi per daug nesuartėti su JAV ir derinti šiuos santykius su stipriais ekonominiais ryšiais su Pekinu. Kita vertus, stiprėjant įtampai pasienyje, dabar būtų tinkamas metas stiprinti Indijos ir JAV ryšius.
Vašingtonui būtų naudingas didesnis Indijos įsitraukimas į KSDA ir į kitus karinius aljansus, teigia užsienio reikalų analitikė Amrita Jash, kuri prieš savaitę rašė, kad tvirta Indijos pozicija Indijos ir Ramiojo vandenyno regione būtų atsvara stiprėjančiai Kinijos pozicijai Indijos vandenyne.
Indijos didesnė bendrystė su KSDA ar Vašingtonu įvyktų tik tokiu atveju, jei Delis manytų, kad santykiai su Pekinu nebepataisomi, kita vertus, tai daug kainuotų tiek Indijai, tiek Kinijai.
Pasak N. Modi, Indijos ekonominiai ryšiai su Kinija stiprėja. Abi valstybės sudaro 17,6 proc. pasaulio ekonomikos. 2017 ir 2018 m. jų prekybos apimtys siekė 84 mlrd. dolerių, kita vertus, tai – tik nedidelė dalis JAV ir Kinijos prekybos apimčių, kurios sudarė beveik 600 mlrd. dolerių.
Ko siekia Kinija?
Jei nesutarimai tarp Indijos ir Kinijos tikri, jei tai – ne spontaniškas pasienio konfliktas, kyla klausimas, kokie Pekino motyvai.
Pirminiais Kinijos stebėtojų Amerikoje vertinimais, Pekinas imasi griežtesnių veiksmų, įskaitant ir pastarojo meto siekius toliau griauti Honkongo autonomiją. Pasak stebėtojų, Kinija išnaudoja lyderystės vakuumą Azijoje, kol JAV atsigaus po koronaviruso pandemijos, ir siunčia kaimynėms signalą, kad tampa dominuojančia galia regione.
Kita vertus, gali būti klaida pastarąjį kinų ir indų karių susirėmimą laikyti platesnio masto Kinijos agresija. Iš tiesų yra požymių, kad Kinija reaguoja į JAV palaikomos Indijos vienašales priemones, kurių ši ėmėsi pernai.
Pernai rugpjūtį Indijos vyriausybė panaikino formalią Džamu ir Kašmyro regiono autonomiją ir aneksavo ginčytiną regioną, kuris turėjo valstybės statusą. Tada buvusią valstybę Naujasis Delis padalino į du regionus – Džamu ir Kašmyras, Ladakas. Pastarasis yra teritorija, į kurią reiškia teises Kinija, į jį vyko pastarojo meto Kinijos įsiveržimai. Birželio pradžioje Kinijos tinklalapyje „Economic Net“ rašantis autorius Vangas Šida susiejo Indijos įvykdytą Kašmyro aneksiją su pastarojo meto veiksmais palei Tikros kontrolės liniją (angl. LAC). Pasak jo, Naujasis Delis įtraukė Kiniją į ginčą dėl Kašmyro ir stipriai apsunkino Kinijos ir Indijos pasienio klausimų sprendimą.
Jo teigimu, Pekino oficiali reakcija į Indijos veiksmus Kašmyro atžvilgiu buvo gana stipri, kita vertus, daugelis apžvalgininkų laiko ją simboline priemone palankiai nuteikti sąjungininką Islamabadą.
Regis, tiek Naujasis Delis, tiek Vašingtonas stipriai apsiriko, prognozuodami Pekino reakciją į pernai įvykusią Kašmyro aneksiją. Daugelis JAV analitikų laikė Naujojo Delio veiksmus pastangomis formalizuoti faktinę padėtį ir ignoravo Indijos pareigūnų, taip pat ir šalies vidaus reikalų ministro Amito Shaho pareiškimus apie galių išplėtimą į Kinijos ir Pakistano kontroliuojamas Kašmyro dalis.
Indijos pareigūnai dažnai kalba apie dviejų frontų karą su Kinija ir su Pakistanu. Šis scenarijus artimu metu vargiai tikėtinas, kita vertus, Indijos vyriausybė, skatinama JAV, rizikuoja nukrypti į nacionalistinę politiką, jei nepersvarstyti savo dabartinės regionų politikos. Naujajam Deliui nepavyks pagrįsti žodžių veiksmais, turint omenyje nelygias jėgas su Pekinu ir stiprėjančias Kinijos ir Pakistano sinergijas. Indija ir JAV nelaiko viena kitos sąjungininkėmis, taigi Naujasis Delis klystų, tikėdamasis Vašingtono paramos. Kinijos įsiveržimai palei Tikros kontrolės liniją suteikia progą tiek Indijai, tiek KAV siekti savo politikos Pietų Azijoje įtvirtinimo. Šis persvarstymas turėtų prasidėti nuo Kašmyro.