Toks perspėjimas įkaitino ir taip įtemptus JAV užsienio santykius, ypač „dėl agresyvių prekybos manevrų“.
JAV administracijai paskelbus importo muitus plienui bei aliuminiui, imta nerimauti dėl galimo prekybinio karo, rinkos pastarosiomis dienomis smunka, o JAV prekybos partneriai draskomi tarp susitaikymo ir noro duoti atkirtį.
„Artimiausiomis savaitėmis prezidentas D. Trumpas ant savo rašomojo stalo turės pluoštą rekomendacijų, - CNBC sakė P. Navarro'as. - Tai bus vienas iš daugelio žingsnių, kuriuos prezidentas žengia drąsiai, stodamas į kovą prieš nesąžiningą prekybos praktiką“.
Kinijos pareigūnai perspėjo, kad jie greičiausiai imsis atsakomųjų veiksmų.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją ketvirtadienį, Kinijos užsienio ministro atstovas Lu Kangas sakė: „istorija įrodė, kad prekybos karas nenaudingas nei vienai pusei“. Tačiau jis perspėjo: „Iškilus nepageidaujamai situacijai, Kinija ketina ginti savo teisėtas teises“.
D. Trumpas šį mėnesį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad jo administracija imsis veiksmų prieš Kiniją dėl intelektinės nuosavybės vagysčių. Kinijoje prieš keletą metų buvo galima rasti daug vakarietiškų prekės ženklų ir jų produkcijos padirbinių.
JAV prekybos atstovo biuras rugpjūtį pradėjo tyrimą šiuo klausimu ir jau artimiausiu metu turėtų pateikti atitinkamas išvadas Baltiesiems rūmams.
Jungtinės Valstijos trečiadienį pateikė savo prekybinį ginčą su Indija dėl eksporto subsidijų Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). „Pareigūnų teigimu, Baltieji rūmai taip pat svarsto galimybę skelbti atsakomąsias priemones Kinijai, nustatant importo tarifus milijardų dolerių vertės technologijoms ir telekomunikacijoms.
Kaip rodo dokumentai, su kuriais susipažino AFP, JAV pasiūlė PPO reformas, kuriomis organizacijos narės būtų baudžiamos už tam tikrų taisyklių nesilaikymą; šios priemonės būtų nukreiptos tiesiogiai į Kiniją, kuri, anot D. Trumpo administracijos, „nėra rinkos ekonomika“ ir „neturėjo būti priimta į PPO“.