Euroskeptiškų pažiūrų, prieš pabėgėlius ir „Briuselio biurokratus“ griežtai nusiteikusio V. Orbano privačios derybos su D. Trumpu vyks likus kiek mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuose kraštutinių dešiniųjų partijos gali sustiprinti savo pozicijas.
„Atsižvelgdami į ilgalaikius ryšius tarp Jungtinių Valstijų ir Vengrijos, prezidentas ir premjeras aptars būdus gilinti bendradarbiavimą įvairiais klausimais, įskaitant prekybą, energetiką ir kibernetinį saugumą“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Sarah Sanders pranešime.
Pastarasis pranešimas pasirodė tą pačią dieną, kai JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo netikėtai atšaukė vizitą į Berlyną, kur turėjo susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad galėtų nuvykti į Bagdadą, padidėjus įtampai Vašingtono santykiuose su Teheranu.
D. Trumpas parodė, kad pirmenybę teikia susitikimams su autoritariškais lyderiais, o ne tradiciniais Vašingtono sąjungininkais Vakaruose: Baltuosiuose rūmuose jis jau yra priėmęs Egipto vadovą Abdel Fattahą al Sisi ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
V. Orbanas, Vengrijos vyriausybei vadovaujantis nuo 2010-ųjų, rugsėjį gyrė D. Trumpą pavadindamas jį „reiškiniu, ikona“ tarp pasaulio nacionalistų ir izoliacionistų, po to, kai JAV prezidentas savo kalboje Jungtinėse Tautose pasmerkė globalistines pažiūras.
Raginimai atšaukti vizitą
Vašingtono santykiai su Budapeštu buvo atšalę, kai JAV vadovavo Barackas Obama, dažnai kritikuodavęs V. Orbaną dėl jo susidorojimo su pilietinėmis laisvėmis ir spaudos laisve.
Tačiau nuo to laiko dvišaliai santykiai pagerėjo, o V. Orbano kampanijose, nukreiptose prieš į Europą plūstančius imigrantus, ir D. Trumpo politikoje, įskaitant siekį pastatyti sieną pasienyje su Meksika bei bandymus neleisti migrantams gauti prieglobsčio JAV, esama nemažai sąlyčio taškų.
Vis dėlto kritikai tvirtina, kad V. Orbano nederėtų priimti Vašingtone.
„Vengrijos premjerui nepriklauso (būti priimtam) Ovaliajame kabinete“, – dienraščio „The Washington Post“ nuomonių skiltyje parašė Robas Berschinskis iš organizacijos „Human Rights First“ ir Johnso Hopkinso universiteto profesorius Halas Brandsas.
„Šis vizitas yra didelė klaida – ne vien dėl to, kad jis bus laikomas pritarimu lyderio, kuris sėkmingai išardė demokratiją, (politikai), bet ir todėl, kad tai liudys apie darbotvarkės, iš esmės keliančios grėsmę transatlantiniam saugumui, patvirtinimą“, – sakoma straipsnyje.
Ypač didelį nerimą kelia vis artimesni NATO narės Vengrijos santykiai su Rusija. M. Pompeo, vasarį viešėdamas Budapešte netgi perspėjo V. Orbaną dėl ryšių su Maskva.
Be to, keli demokratų įstatymų leidėjai savo laiške paragino D. Trumpą atidėti susitikimą su V. Orbanu, kol šis „grąžins savo šalį ant demokratijos ir pagarbos žmogaus teisių kelio“.
Dar viename laiške grupė įtakingų demokratų ir respublikonų senatorių ragino JAV prezidentą V. Orbanui pareikšti susirūpinimą dėl demokratijos „erozijos“ Vengrijoje.
Tačiau vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas abejojo, ar per D. Trumpo ir V. Orbano derybas bus kalbama apie žmogaus teises ir spaudos laisvę.
„Šio susitikimo tikslas yra paprasčiausiai sustiprinti sąjungininkių strateginius santykius, ir nebūtina išgvildenti kiekvieną klausimą dvišalėje darbotvarkėje – nuolat tai darėme pastaruosius dvejus metus“, – sakė tas pareigūnas.