Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai, tačiau tebesiskundė, jog JAV tenka pernelyg didelė finansinė našta.
„Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams.
Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese. JAV J. Stoltenbergas lankosi minint 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.
Įgėlė Vokietijai
D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija nepakankamai prisideda prie organizacijos biudžeto.
„Vokietija, atvirai kalbant, nemoka savo teisingos dalies, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas. – Jie nemoka to, ką turėtų mokėti. Jie moka tik maždaug 1 procentą“. Jis pridūrė, kad labai gerbia Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir labai gerbia šią šalį.
„Mano tėvas vokietis, buvo vokietis. Jis gimė nuostabioje vietoje Vokietijoje, todėl mano jausmai Vokietijai labai šilti“, – teigė JAV prezidentas.
Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpas jau mažiausiai trečią kartą taip kalbėjo apie savo tėvą Fredą Trumpą, kuris iš tikrųjų gimė Niujorke 1905 metais.
Žiniasklaidos duomenimis, dabartinio JAV prezidento senelis Friedrichas Trumpas gimė Vokietijoje ir emigravo į Jungtinės Valstijas 1885 metais.
D. Trumpas sau prisiėmė nuopelną dėl didėjančių NATO narių gynybos biudžetų, nors jų augimas prasidėjo dar prieš tai, kai jis tapo JAV prezidentu.
Gynybos išlaidos „šovė aukštyn“, tvirtino JAV vadovas ir pridūrė, kad iki jam tampant prezidentu sąjungininkių gynybos biudžetai mažėjo.
„Žmonės moka, ir aš labai džiaugiuosi“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas, netikėtai tapęs NATO valstybės steigėjos prezidentu, jau ilgą laiką abejoja dėl šios organizacijos naudingumo ir dažnai vadina kitas valstybes nares išlaikytinėmis.
Po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos NATO narės įsipareigojo iki 2024 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). JAV šiuo metu gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP.
Bendrai NATO išlaidos gynybai auga ir iki 2020 metų pabaigos sąjungininkės nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią 2016-aisiais išlaidas bus padidinusios 100 mlrd. dolerių (88,5 mlrd. eurų).
Buvęs Norvegijos premjeras J. Stoltenbergas palaiko D. Trumpo poziciją dėl išlaidų gynybai didinimo ir sako, kad JAV prezidento griežtas raginimas davė rezultatų.
„NATO yra stiprus aljansas, bet tam, kad išliktume stiprus aljansas, turime būti sąžiningi. Todėl sąjungininkės turi daugiau investuoti į gynybą. Jūsų žinutė yra griežta, ir jūsų žinutė jau padarė įtakos“, – D. Trumpui antradienį sakė NATO lyderis.
DELFI primena, kad J. Stoltenbergas pirmadienį taip pat paragino Vokietijos vyriausybę vykdyti savo pažadus ir didinti gynybos išlaidas.
„Aš tikiuosi iš Vokietijos, kad ji įgyvendins savo pažadus“, – pareiškė jis pirmadienį. Prieš susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu J. Stoltenbergas pabrėžė, kad didesnės išlaidos gynybai yra ir investicija į transatlantinių santykių ateitį.
D. Trumpas reguliariai kritikuoja Vokietiją dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų ir reikalauja iki 2024-ųjų padidinti jas iki „mažiausiai 2 proc.“ BVP.
Vokietijos vyriausybės tikslas yra tik 1,5 proc. Neseniai pristatyti Berlyno finansiniai planai sukėlė NATO sąjungininkių dvejones, ar Vokietija pasieks ir šį tikslą.
„Kad NATO liktų stiprus Aljansas, mums reikia sąžiningo Aljanso“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Tai D. Trumpui reiškia „sąžiningesnį naštos pasidalijimą“ Aljanse. Jis su tuo sutinkąs, kalbėjo NATO vadovas.
Nes tai ne tik kariniai pajėgumai. Didesnės gynybos išlaidos yra „ir kelias investuoti į mūsų vienybę, į transatlantinio ryšio stiprumą“. Turėdamas omenyje D. Trumpo grasinimus, kad JAV gali pasitraukti iš NATO, J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad Aljansas jau įveikė daug nesutarimų.
„Tai dešimtmečius buvo mūsų istorijos dalis“, – pirmadienį kalbėjo buvęs Norvegijos premjeras ir priminė skirtingas sąjungininkų nuomones per Sueco krizę ar Irako karą 2003-iaisiais. NATO stiprybė yra tai, kad ji, nepaisant nesutarimų, visad koncentravosi į „pagrindinius savo uždavinius“, sakė J. Stoltenbergas. Jis teigė manąs, jog D. Trumpas patvirtins, kad JAV yra įsipareigojusios NATO.
Jubiliejinė kalba
J. Stoltenbergas trečiadienį sakys kalbą abiejų Kongreso rūmų nariams; tai rodo amerikiečių įstatymų leidėjų tvirtą paramą NATO, kuri 1949-ųjų balandžio 4-ąją buvo įkurta Vašingtone.
Minėdami 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines, 29 šalių narių diplomatijos vadovai trečiadienį renkasi į dvi dienas truksiančias derybas. NATO viršūnių susitikimas planuojamas gruodį Londone.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos NATO įtvirtino Europos ir JAV partnerystę, paremtą karine galia ir demokratinėmis vertybėmis, siekiant sukurti atsvarą Sovietų Sąjungai.
Šiandien NATO vėl laiko Rusiją grėsme, nors D. Trumpas akcentuoja, kad reikia gerinti santykius su Maskva.
„Tikiuosi, turėsime gerus santykius su Rusija, – sakė D. Trumpas. – Manau, sutarsime.“
Ketvirtadienį NATO šalių užsienio reikalų ministrai grįš prie mėgstamiausios JAV prezidento temos – „sąžiningo naštos pasidalijimo svarbos“, sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.
Didesnė parama Ukrainai
Nors NATO valstybės nesutaria dėl išlaidų gynybai klausimo, dauguma Aljanso narių pritaria susirūpinimui dėl Rusijos, aneksavusios Krymą ir palaikančios Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.
„Ieškome būdų padaryti daugiau visame Juodosios jūros regione. Atidžiau stebėsime padėtį, Juodojoje jūroje bus daugiau NATO šalių laivų. Taip pat galioja sankcijos, įvestos“ Rusijai dėl veiksmų Ukrainos teritorijoje, nurodė JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison.
J. Stoltenbergo teigimu, užsienio reikalų ministrai veikiausiai pritars siūlymui didinti paramą Ukrainai ir Gruzijai, pavyzdžiui, rengiant jūrų bei pakrančių apsaugos pajėgų pratybas.
Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat svarstys, kokių tolesnių žingsnių imtis žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai tvirtina, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą.
NATO vadovas patvirtino planus dėl JAV karinės technikos sandėlio Lenkijoje
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad NATO narės skirs 260 mln. dolerių (231,4 mln. eurų) JAV karinės technikos išankstinio dislokavimo sandėlių kompleksui Povidzo oro pajėgų bazėje Lenkijos centro vakaruose, didėjant nuogąstavimams dėl vis agresyvesnės Rusijos, nurodė Lenkijos visuomeninis radijas.
„Ši investicija į infrastruktūros projektą centrinėje Lenkijoje yra platesnių pastangų didinti kariuomenės mobilumą dalis“, – per pirmadienio spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.
„Iš anksto dislokuodami techniką padidinsime mūsų pajėgų parengtį”, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad šis „didelis, reikšmingas investicijų“ projektas „taip pat parodo, kaip NATO dirba su JAV, nes tai yra dvišalis JAV buvimas,… paremtas NATO investicija, naudinga NATO, naudinga mums visiems“.
Naujajame objekte turėtų būti saugomos šarvuotosios mašinos, šaudmenys ir ginklai vienai karių brigadai.
Darbai – jau vasarą
JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ praeitą mėnesį rašė, kad šis žingsnis atitinka Vašingtono strategiją greitai dislokuoti karius Europoje Rusijos įsiveržimo atveju.
Sandėlių komplekso statybos darbai prasidės vasarą ir truks dvejus metus, rašė laikraštis.
Po Maskvos 2014 metais įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos baiminantis Rusijos agresijos, NATO per 2016 metų liepos viršūnių susitikimą Varšuvoje nusprendė Lenkijoje ir trijose Baltijos valstybėse dislokuoti keturis rotuojamus tarptautinius batalionus.
Varšuva pastaraisiais mėnesiais dėjo intensyvias pastangas dėl didesnio JAV karių kontingento rytiniame NATO sparne.
Praėjusį mėnesį Lenkija paminėjo narystės šiame Vakarų kariniame aljanse dvidešimtmetį.