„Ar ketinu įvesti muitus Europos Sąjungai? Ar norite teisingo, ar politiškai [korektiško] atsakymo? Neabejotinai, neabejotinai“, – sakė jis penktadienį Ovaliajame kabinete susirinkusiems žurnalistams.
„Europos Sąjunga su mumis elgėsi siaubingai“, – pasiskundė JAV prezidentas, jau pasirašęs įsakus dėl didesnių muitų tarifų Kanadai ir Meksikai, rašo „Politico“.
Pradėti prekybos karą su ES D. Trumpas grasina jau kurį laiką. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį savo naudojamame socialiniame tinkle jisai parašė, kad jeigu blokas nepirks daugiau amerikietiškos naftos ir dujų, „TARIFŲ neišvengs!!!“
Visgi penktadienį pirmąkart teko išgirsti tokių kalbų patvirtinimą iš paties prezidento lūpų. D. Trumpas savo prognozių nesukonkretino – nepaminėjo, nei kokioms prekėms numatyti muitai, nei kokio dydžio jie galėtų būti, tačiau patikino, kad „kažką apčiuopiamo“ tikrai planuoja padaryti.
Per savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas įvedė 25 proc. muitus iš ES, Kanados ir Meksikos importuojamam plienui ir 10 proc. – aliuminiui, taip sukeldamas prekybos karą su bloku, kuris atsakė muitais amerikietiškoms prekėms, įskaitant viskį, motociklus ir džinsus – milijardais skaičiuojamos vertės JAV eksportuojamai produkcijai.
Europos Komisija jau nurodė esanti pasirengusi vėl imtis atsakomųjų priemonių, jei D. Trumpas ir šįkart pritaikys muitus.
Remiantis JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2023 metais ES į JAV eksportavo prekių už 576,3 mlrd. dolerių (555 mlrd. eurų), sudarančių beveik 20 proc. viso bloko eksporto, taigi, Amerika yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė.
Aukščiausio rango ES pareigūnai, be abejo, girdėjo D. Trumpo grasinimus, todėl susimąstė, kaip būtų galima optimaliausiai į juos sureaguoti. Praėjus vos dviem dienoms po JAV prezidento inauguracijos, bloko prekybos vadovas Marosas Sefcovicius per pokalbį su „Politico“ nurodė, kad Briuselis yra „pasirengęs bendradarbiauti“ su partneriais amerikiečiais.
Deja, bet kokios šalies ar bloko troškimas bendradarbiauti pasaulinės prekybos srityje nebūtinai sulaukia palankios karingai nusiteikusio JAV lyderio reakcijos.
Įvestų muitų poveikis vartotojams
Tai jokiu būdu nėra pirmas kartas, kai D. Trumpas grasina muitais, nepabijodamas sukelti prekybos karo, todėl vargu ar keisti, kad būtent taip jis elgiasi ir šįkart.
Ganėtinai ilgai grasinęs apdėti muitais šalį pasiekiantį importą, šeštadienį D. Trumpas patvirtino, kad prekėms iš Meksikos ir Kanados bus taikomas visas, t. y. 25 proc., o kiniškoms prekėms – 10 proc. muitų tarifas, rašo „Sky News“.
JAV prezidentas teigia, kad didesni importo mokesčiai padės pažaboti nelegalią migraciją ir fentanilio kontrabandą į JAV, rašoma „Sky News“ publikacijoje.
Nors iš Kanados importuojama produkcija bus apmokestinama 25 proc. muitais, kanadietiškiems energetikos sektoriaus produktams, įskaitant naftą, gamtines dujas ir elektrą, bus taikomi 10 proc. muitai, ir toks importo mokestis įsigalios antradienį.
Nors D. Trumpo administracija teigia, kad pokyčiai paskatins vidaus gamybą, tikėtina, kad jie turės plataus masto neigiamų pasekmių JAV vartotojams.
Ekonomistai įsitikinę, kad neišvengiamai sutriks tiekimo grandinės, įmonės patirs didesnių sąnaudų, tad prekių kainos automatiškai išaugs.
Tiek Meksika, tiek Kanada yra labai priklausomos nuo importo ir eksporto, kuris sudaro apie 70 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl naujieji muitai joms kelia akivaizdžią grėsmę.
Kinijos ekonomika nuo prekybos priklauso tik 37 proc., nes šalis negaili pastangų skatindama vietos produkcijos augimą, taigi, yra mažiau pažeidžiama.
Deja, įvestų muitų poveikį pajus ir JAV vartotojai. Turint omenyje, kiek konkrečių produktų JAV importuoja iš muitais apdėtų šalių, beveik nekyla abejonių, kad tų produktų kainos kils.
Kokią nors įtaką D. Trumpo politika greičiausiai padarys maisto (vaisių ir daržovių), degalų, automobilių bei jų dalių ir elektroninių prekių kainoms.