Nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas pareiškime teigė, kad susitikimui įvykti trukdo specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio atliekamas tyrimas dėl Rusijos įtakos 2016 metų prezidento rinkimams.
Boltonas pareiškė, kad susitikimas su V. Putinu įvyks tuomet, kai „raganų medžioklė“ (turimas omenyje tyrimas dėl Rusijos įtakos rinkimams – DELFI) bus baigta.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę pavedė J. Boltonui pakviesti V. Putiną oficialiam vizitui į Vašingtoną šį rudenį. Susitikimas buvo planuotas po viršūnių susitikimo Helsinkyje, kuris vyko liepos 16 dieną.
Praeitų metų pradžioje į valdžią atėjęs D. Trumpas stengėsi pagerinti ryšius su V. Putinu, nors tarp Maskvos ir Vakarų tvyro didelė įtampa.
D. Trumpo patarėjas Johnas Boltonas anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad „JAV neatmeta galimybės pripažinti Krymą Rusijos dalimi“. Pripažinimas, kad Krymas niekada nebegrįš į Ukrainos rankas, Rusijai būtų didelis laimėjimas, nors jai dėl Krymo aneksijos vis dar taikomos tarptautinės sankcijos. Kaip spėja ekspertai, tai galėjo būti ir viena iš Helsinkio susitikimo temų.
D. Trumpas neseniai nenoriai pritarė JAV prieštankinių raketų siuntimui Ukrainos pajėgoms, tačiau kiti aukšto rango JAV pareigūnai teigia, kad sankcijos Rusijai galios, kol Maskva atsitrauks.
JAV Kongresą smarkiai šokiravo D. Trumpo pareiškimai Helsinkyje, ypač kai jis, regis, atmetė Amerikos žvalgybos bendruomenės išvadą, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, sutikdamas su spaudos konferencijoje V. Putino išsakytu paneigimu.
Po užgriuvusius kritikos bangos D. Trumpas atsitraukė nuo savo ankstesnių komentarų pareiškęs, jog paprasčiausiai netiksliai išreiškė savo mintį ir sutinka, kad Rusija iš tiesų kišosi į rinkimus.