Norvegija nuo gegužės 28 d. pripažins Palestinos valstybę, trečiadienį per spaudos konferenciją paskelbė premjeras Jonas Gahras Store.
Oslas tokį žingsnį žengia nepaisydamas Izraelio vyriausybės perspėjimų.
Ispanijos premjeras taip pat paskelbė, kad šalis pripažins Palestinos valstybę nuo gegužės 28-osios.
„Mes ketiname pripažinti Palestiną dėl daugelio priežasčių ir galime tai apibendrinti trimis žodžiais – taika, teisingumas ir nuoseklumas“, – sakė Pedro Sanchezas.
„Labai svarbu, kad abi pusės derėtųsi dėl taikos, ir dėl šios priežasties mes pripažįstame Palestiną“, – pridūrė jis.
Kad Airija taip pat pripažins Palestinos valstybingumą, patvirtino šalies ministras pirmininkas, tačiau jis nenurodė konkrečios datos.
Izraelis pranešė atšaukiantis savo ambasadorius Airijoje ir Norvegijoje „skubioms konsultacijoms“.
„Šiandien siunčiu Airijai ir Norvegijai aiškią žinutę: Izraelis to neignoruos. Ką tik nurodžiau Izraelio ambasadoriams grįžti į Izraelį iš Dublino ir Oslo tolesnėms konsultacijoms Jeruzalėje“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministras Israelis Katzas.
Pirmoji Palestinos valstybę oficialiai pripažinusi ES narė buvo Švedija, kuri tai padarė 2014 m. Kai kurios kitos dabartinės ES narės taip pat yra pripažinusios Palestinos valstybę, bet šį žingsnį jos žengė dar prieš įstodamos į ES – tai Bulgarija, Kipras, Čekija, Slovakija, Vengrija, Malta, Lenkija ir Rumunija.
„Hamas“ ir Palestinos išsivadavimo organizacija palankiai įvertino šalių sprendimą
Grupuotė „Hamas“ ir Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) trečiadienį palankiai įvertino trijų Europos šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę.
„Laikome tai svarbiu žingsniu link mūsų teisės į mūsų žemę patvirtinimo“, – pareiškime nurodė „Hamas“ ir paragino „viso pasaulio šalis pripažinti jų teisėtas nacionalines teises“.
Tuo metu PIO, kuri tarptautiniu mastu laikoma vienintele teisėta palestiniečių atstove, kalbėjo apie „istorinį“ sprendimą.
Airijos, Norvegijos ir Ispanijos žengti žingsniai yra „istorinės akimirkos, kai laisvasis pasaulis triumfuoja dėl tiesos ir teisingumo“, socialiniame tinkle „X“ teigė PIO vykdomojo komiteto generalinis sekretorius Husseinas al-Sheikhas.
Saudo Arabija ir Kataras pasveikino Europos šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę
Saudo Arabija ir Kataras pasveikino trečiadienį Airijos, Norvegijos ir Ispanijos priimtą sprendimą pripažinti Palestinos valstybę ir paragino kitas šalis padaryti tą patį.
Užsienio reikalų ministerija „išreiškia Saudo Arabijos Karalystės pritarimą Norvegijos Karalystės, Ispanijos Karalystės ir Airijos Respublikos priimtam teigiamam sprendimui pripažinti brolišką Palestinos valstybę“, teigiama platformoje „X“ paskelbtame pareiškime.
„Karalystė aukštai vertina šį draugiškų šalių priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas tarptautinis sutarimas dėl palestiniečių tautos prigimtinės teisės į apsisprendimą, ir ragina likusias šalis skubiai priimti tokį patį sprendimą“, – sakoma pareiškime.
Persijos įlankos karalystė, kurios žemėse yra švenčiausios islamo vietos, jau seniai save laiko Palestinos reikalo gynėja ir niekada nepripažino Izraelio.
Prancūzija kol kas neketina pripažinti Palestinos valstybės
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane’as Séjourné’as kol kas atmetė galimybę pripažinti Palestinos valstybę.
„Mūsų pozicija yra aiški: Palestinos pripažinimas Prancūzijai nėra tabu“, – trečiadienį po Paryžiuje įvykusio susitikimo su kolega iš Izraelio Israeliu Katzu pasakė ministras.
Tačiau sprendimas pripažinti Palestinos valstybę turi būti naudingas, o tai reiškia, kad jį priėmus turi atsirasti galimybė siekti aiškios pažangos politiniu lygmeniu, pasakė S. Séjourné’as, pabrėždamas, kad jis turi būti priimtas tinkamu metu.
„Tai nėra vien simbolinis ar politinės pozicijos klausimas – tai yra diplomatinė priemonė, padėsianti pasiekti sprendimą, kuomet dvi valstybės taikiai ir saugiai gyvuos viena šalia kitos“, – kalbėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
„Prancūzija nemano, kad šiuo metu yra įvykdytos visos sąlygos tokiam sprendimui priimti, norint, kad jis turėtų realios įtakos šiam procesui.“
I. Katzas Paryžiuje lankosi po to, kai Prancūzija pareiškė palaikanti Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), kurio vyriausiasis prokuroras pirmadienį paprašė išduoti orderį suimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, gynybos ministrą Yoavą Gallantą bei tris Palestinos islamistų grupuotės lyderius, tarp kurių yra ir „Hamas“ vadas Gazoje Yehya al-Sinwaras.
Paryžiaus užsienio reikalų ministerija pranešė palaikanti TBT, jo nepriklausomumą ir kovą su nebaudžiamumu visose situacijose.
Po susitikimo su I. Katzu S. Séjourné’as platformoje „X“ rašė: „Dar kartą išdėsčiau Prancūzijos prioritetus: nedelsiant paleisti įkaitus, nutraukti ugnį, suteikti gausią humanitarinę pagalbą ir užtikrinti taikų bei saugų dviejų valstybių sambūvį“.
Palestinos ambasadorius paragino Vokietiją pripažinti valstybę
Palestinos savivaldos ambasadorius Vokietijoje Laithas Arafehas paragino Vokietijos vyriausybę pasekti Norvegijos, Airijos ir Ispanijos pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę.
Tai, kad Palestiną pripažino Norvegija, Airija ir Ispanija, „yra tarptautinės teisės, žmogaus teisių, jau seniai turėjusio egzistuoti dviejų valstybių sambūviu grindžiamo sprendimo ir visų, siekiančių geresnės ateities pergalė
„Turint omenyje ypatingą Vokietijos atsakomybę už taiką regione ir jos deklaruojamą siekį, kad būtų priimtas dviejų valstybių sambūviu grindžiamas sprendimas, tikimasi, kad Vokietija netrukus taip pat pripažins tai, kas iš tiesų yra Palestina – valstybė, belaukianti savo nepriklausomybės, tauta, belaukianti laisvės“, – trečiadienį Berlyne pareiškė L. Arafehas.
Tai, kad Palestiną pripažino Norvegija, Airija ir Ispanija, „yra tarptautinės teisės, žmogaus teisių, jau seniai turėjusio egzistuoti dviejų valstybių sambūviu grindžiamo sprendimo ir visų, siekiančių geresnės ateities pergalė“, – pridūrė L. Arafehas.
Be to, šis pripažinimas reiškia „pergalę ir prieš tuos, kurie mėgina išlaikyti esamą padėtį, dėl kurios regionas ir atsidūrė ten, kur šiandien yra“.
Vokietijos vyriausybė toliau atsisako pripažinti Palestinos valstybingumą. Palestinos valstybė galėtų būti pripažinta Izraeliui ir palestiniečiams susitarus dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, Berlyne pasakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
Palestinos valstybės pripažinimo etapai
Daugiau nei septynis mėnesius Izraelio vykdomas karas Gazos Ruože po spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio atgaivino pasaulinį judėjimą už tai, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę.
Norvegija, Ispanija ir Airija trečiadienį paskelbė apie planus pripažinti Palestinos valstybę, atsisakydamos ilgametės Vakarų galingųjų valstybių pozicijos, kad Palestinos valstybė gali atsirasti tik po taikos derybų su Izraeliu.
Pasak Palestinos savivaldos, kuri turi ribotas galias okupuoto Vakarų Kranto dalyse, 142 iš 193 Jungtinių Tautų narių jau pripažįsta Palestinos valstybę. Tarp jų yra daug Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių, bet ne JAV, Kanada, didžioji dalis Vakarų Europos, Australija, Japonija ar Pietų Korėja.
Balandžio mėnesį JAV pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje, kad užkirstų kelią Palestinos siekiui tapti visateise JT nare.
Toliau trumpai apžvelgiamas palestiniečių siekis įgyti valstybingumą.
1988 metai: J. Arafatas paskelbė apie valstybės įkūrimą
1988 metų lapkričio 15 dieną per pirmąją palestiniečių intifadą, arba sukilimą, palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas vienašališkai paskelbė nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzale.
Apie tai jis paskelbė Alžyre, tremtyje veikiančios Palestinos nacionalinės tarybos posėdyje, kuriame buvo paskelbtas dviejų valstybių sprendimas, numatantis nepriklausomų Izraelio ir Palestinos valstybių egzistavimą šalia viena kitos.
Po kelių minučių Alžyras tapo pirmąja šalimi, oficialiai pripažinusia nepriklausomą Palestinos valstybę.
Po kelių savaičių jo pavyzdžiu pasekė dešimtys kitų šalių, įskaitant didžiąją dalį arabų pasaulio, Indiją, Turkiją, didžiąją dalį Afrikos ir kelias Vidurio bei Rytų Europos šalis.
Kita pripažinimo banga kilo 2010 metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje, t. y. Artimųjų Rytų taikos proceso krizės metu. Daug Pietų Amerikos šalių, įskaitant Argentiną, Braziliją ir Čilę, atsiliepė į palestiniečių raginimus paremti jų valstybingumo reikalavimus.
Toks buvo atsakas į Izraelio sprendimą nutraukti laikiną draudimą statyti žydų gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante.
2011-2012 metai: JT pripažinimas
2011 metais, taikos deryboms įstrigus, palestiniečiai nusprendė tęsti kampaniją už visateisę Palestinos valstybės narystę JT.
Šis siekis nepavyko, tačiau tų pačių metų spalio 31 dieną JT kultūros agentūra UNESCO balsavo už tai, kad palestiniečiai būtų pripažinti visateisiais nariais.
Šis sprendimas sukėlė įnirtingą Izraelio ir JAV reakciją, jos sustabdė Paryžiuje įsikūrusios organizacijos finansavimą. 2018 metais jos visiškai pasitraukė iš UNESCO, nors JAV grįžo į ją praėjusiais metais.
2012 metų lapkritį Palestinos vėliava pirmą kartą buvo iškelta Jungtinėse Tautose Niujorke po to, kai Generalinė Asamblėja didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad palestiniečių statusas būtų pakeltas iki „valstybės stebėtojos ne narės“.
Po trejų metų Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) taip pat pripažino Palestiną kaip valstybę dalyvę.
2014 metai: Švedija – pirmoji Vakarų Europoje
Švedija, kurioje gyvena didelė palestiniečių bendruomenė, 2014 metais tapo pirmąja ES nare Vakarų Europoje, pripažinusia Palestinos valstybę. Šis žingsnis buvo žengtas po mėnesius trukusių beveik kasdienių susirėmimų Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.
Anksčiau Palestinos valstybę buvo pripažinusios dar šešios Europos šalys – Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija.
Izraelis piktai reagavo į Stokholmo žingsnį, o tuometinis užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas pareiškė švedams, kad „santykiai Artimuosiuose Rytuose yra daug sudėtingesni nei IKEA baldų surinkimas namuose“.
2024 metai: naujas postūmis Europoje
Nesiliaujantis Izraelio puolimas Gazos Ruože, kurio metu, teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 35 647 žmonės, keršijant už tai, kad „Hamas“ Izraelyje nužudė daugiau kaip 1 170 žmonių, Europoje atgaivino paramą Palestinos valstybingumui.
Norvegija, Ispanija ir Airija pareiškė, kad iki gegužės 28 dienos pripažins Palestinos valstybę, nepaisydamos Izraelio grasinimų ir pasiuntinių atšaukimo iš Airijos ir Norvegijos diskusijoms dėl šio žingsnio.
Malta ir Slovėnija kovo mėnesį taip pat išreiškė „pasirengimą pripažinti Palestiną“, kai „susiklostys tinkamos aplinkybės“.
Australija neseniai irgi užsiminė apie galimybę vienašališkai patvirtinti Palestinos valstybingumą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad Palestinos valstybės pripažinimo be taikos derybų klausimas „nebėra tabu Prancūzijai“.