Apie tai rašo „South China Morning Post“.
Analitikai pabrėžia, kad neseniai netoli Taivano krantų praplaukę trys Rusijos karo laivai pastatė Pekiną į nepatogią padėtį: abi valstybės formaliai yra sąjungininkės prieš Jungtines Valstijas, bet toks praplaukimas gali būti laikomas Pekino suvereniteto pažeidimu. Pekinas, kuris Taivaną laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs, reikalui esant, atsiimti ją jėga, įspėjo kitas šalis nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti Kinijos teritorinėms pretenzijoms į šią savivaldžią salą.
Remiantis Japonijos gynybos ministerijos jungtinio štabo pranešimu, trys laivai liepos 1 d. buvo pastebėti maždaug už 70 km į pietus nuo Jonagunio salos. Rusų karo laivai – „Udaloj“ klasės eskadrinis minininkas „Maršal Šapošnikov“, „Gremiaščij“ klasės korvetė „Gremiaščij“ ir „Dubna“ klasės tanklaivis – plaukė šiaurės rytų kryptimi tarp Jonagunio ir Iriomotės salų.
Pasak jungtinio štabo, trijulė liepos 1 d. ir 2 d. praplaukė tarp dviejų Japonijos salų, laivybos vaga palei Taivano rytinę Hualieno provinciją, ir įplaukė į Rytų Kinijos jūrą. Vėliau Taivanas patvirtino, kad trys Rusijos laivai išties praplaukė netoli Hualieno pakrantės.
Anot Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Joanne Ou, siekdamos užtikrinti Taipėjaus saugumą, Taivano valdžios institucijos atidžiai sekė Rusijos ir žemyninės Kinijos laivų judėjimą.
J. Ou teigimu, Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos karinių jūrų pajėgų fregata sekė paskui Rusijos laivus, įplaukusius į vandenis netoli Diaoju salų Rytų Kinijos jūroje. Į pastarąsias salas pretenzijas reiškia ir Taipėjus, ir Pekinas, o Tokijas jas laiko savo nuosavybe ir vadina savaip – Senkaku salomis. Kinija iki šiol nepakomentavo Rusijos karo laivų praplaukimo netoli Taivano ir Diaoju salų. Analitikai savo ruožtu pabrėžia, kad rusų laivų veikla netoli Taivano ir Rytų Kinijos jūroje Pekinui iškėlė dilemą.
„Rusija niekada nebuvo priartėjusi prie Taivano sąsiaurio ar teritorinių vandenų prie Rytų Kinijos jūros“, – sako Šanchajaus politikos mokslų ir teisės universiteto profesorius Ni Lexiong. Pasak jo, dar nuo Sovietų laikų Maskva laikosi požiūrio, kad Taivano klausimas yra Kinijos vidaus reikalas, todėl nereikia kištis. Tačiau stebėtojai perspėja, kad naujausi Rusijos veiksmai šiam principui prieštarauja.
„Šįsyk rusai nuėjo per toli. Kinija nenori, kad amerikiečiai ar rusai artintųsi prie [Kinijos vandenų]“, – teigia Pekine įsikūrusio Yuan Wang karinio mokslo ir technologijų instituto tyrėjas Zhou Chenming. Bet, kaip pažymi ekspertas, rusai puoselėja viltį, kad Pekinas ir toliau priešinsis JAV.
Taipėjuje gyvenantis politikos apžvalgininkas Patrickas Huangas sako, kad tokiu būdu Rusija galimai bando sudaryti įspūdį, kad Maskva esą glaudžiai bendradarbiauja su Pekinu karinėje srityje, siekdama pasipriešinti Vašingtonui. Todėl Pekinas nieko prieš, kad Rusijos karo laivai plaukiotų netoli Hualieno
„Tačiau faktas yra tas, kad nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios Kinija yra pastatyta į nepatogią padėtį. Viena vertus, ji turi palaikyti draugiškus ryšius su Rusija, kita vertus, Pekinas tikisi išlaikyti atstumą nuo Maskvos, kad Rusija Kinijos kartu su savimi nenusitemptų į dugną“, – teigia buvęs Nacionalinės asamblėjos narys Huangas.
Tačiau Taipėjuje įsikūrusio analitinio centro „Association of Strategic Foresight“ tyrėjas Ying-yu Linas tvirtina, kad Rusija tokiais laivų praplaukimais stengiasi pademonstruoti, kad nenutrūko jos įprastos pratybos Ramiajame vandenyne, nors Maskva ir yra įsitraukusi į karą Ukrainoje.
„Tokie veiksmai taip pat gali būti Rusijos ir Kinijos strateginio bendradarbiavimo dalis, siekiant pasipriešinti JAV Ramiojo vandenyno karinių jūrų laivyno pratybų (RIMPAC) metu“, – sako ekspertas, turėdamas omenyje JAV vadovaujamas pratybas, vykstančias nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio.