Šios trys partijos veda derybas po to, kai O. Scholzo centro kairiųjų partija SPD laimėjo rugsėjo 26 dienos visuotinius rinkimus, o darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriai liko antroje vietoje.
„Apskritai manome, kad įmanoma nauja pradžia su trimis čia susirinkusiomis partijomis“, – sakė O. Scholzas žurnalistams.
Jis pridūrė, kad preliminarus susitarimas yra „labai geras rezultatas, aiškiai parodantis, kad Vokietijoje gali būti suformuota vyriausybė, siekianti užtikrinti, kad mes darytume pažangą“.
Viena iš žaliųjų lyderių Annalena Baerbock sakė, kad pradinis susitarimas pranašauja „pažangos koaliciją“, kuri „iš tiesų išnaudos kitą dešimtmetį atsinaujinimui“.
Taip šios partijos, gerai pasirodžiusios per praėjusio mėnesio rinkimus, žengė žingsnį arčiau naujos vyriausybės, kuri nusiųstų A. Merkel centro dešiniųjų bloką CDU-CSU į opoziciją. A. Merkel traukiasi iš politikos po 16 metų darbo kanclerės poste.
CDU lyderis ir kandidatas į kanclerio postą Arminas Laschetas neseniai sakė, kad jo partija vis dar galvoja formuoti valdančiąją koaliciją, nors jo paties pareigos pakibusios ant plauko.
O. Scholzo partija pasiekė pergalę nereikšminga persvara rugsėjo 26 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. SDP surinko 25,7 proc., o CDU-CSU – 24,1 proc. balsų.
Vis dėlto tai buvo prasčiausias rezultatas per visą CDU-CSU istoriją. Šiuo metu jame tvyro suirutė, o blokas susikoncentravęs į savo pralaimėjimo suvirškinimą ir naujos vadovybės paieškas. Nauji partijos lyderiai turėtų būti renkami per suvažiavimą gruodį.
O. Scholzas – dabartinės vyriausybės finansų ministras ir vicekancleris – šią savaitę išreiškė įsitikinimą, kad trišalės derybos, kuriose dalyvauja jo partija, atvers kelią dar iki Kalėdų suformuoti naują vyriausybę.
SPD, žaliųjų ir FDP koalicija, praminta „šviesoforu“ pagal šių partijų spalvas – raudoną, žalią ir geltoną, palankiai vertinama vokiečių. Penktadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos duomenys parodė, jog 62 proc. respondentų norėtų, kad naują vyriausybę suformuotų „šviesoforo“ koalicija.
O. Scholzo populiarumas dar didesnis – net trys iš keturių respondentų nurodė, jog „būtų gerai“, jei jis taptų naujuoju kancleriu.
Didelio poslinkio nebus
Vokietijos poslinkis į centro kairę vyksta Europos didžiausiai ekonomikai susiduriant su sudėtingu iššūkiu užtikrinti šalies ekonomikos atsigavimą po pandemijos.
Žaliavų ir komponentų trūkumas jau dabar stabdo jos augimą, o Vokietijos gyvybiškai svarbios automobilių pramonės gamyklų darbas stringa dėl tiekimo problemų.
Be to, norint pasiekti užsibrėžtą tikslą ir iki 2045 metų tapti neutralia klimato atžvilgiu, šaliai reikės didelių investicijų, įskaitant į tvaresnį energijos našumą ir ekologiško transporto kūrimą.
Pirminiame susitarime visos trys partijos žada dideles investicijas ir mažiau biurokratijos, Vokietijai ruošiantis „žalesnei“ ir labiau skaitmenizuotai ateičiai.
Jos taip pat žada nedidinti mokesčių ir išsaugoti Vokietijos taip branginamą „jokių naujų skolų“ koncepciją – tai, kas pasak FDP, jiems reiškia raudonos linijos peržengimą.
Tuo tarpu žalieji užsitikrino pažadą paankstinti Vokietijos terminą palaipsniui atsisakyti anglių iki 2030 metų, vietoje anksčiau numatytų 2038-ųjų.
Socialdemokratai taip pat gavo savo dalį – numatytą minimalaus valandinio darbo užmokesčio pakėlimą iki 12 eurų. Tai buvo O. Scholzo rinkiminės kampanijos pažadas.
Per oficialias derybas, kurios veikiausiai prasidės jau kitą savaitę, partijos smulkiau aptars, kaip finansuoti Vokietijos kelią į neutralią klimato atžvilgiu ateitį.
Visos partijos nori išvengti įvykių po 2017 metų rinkimų pasikartojimo. Tuomet FDP dramatiškai pasitraukė iš derybų dėl koalicinės vyriausybės su konservatoriais ir žaliaisiais, ir prireikė ilgų mėnesių naujai vyriausybei suformuoti.
Apžvalgininkai mano, jog tai, kad partijos bus veikiausiai linkusios eiti į kompromisus, reiškia, jog didelio poslinkio į kairę Vokietijos politikoje nebus.
Sprendžiant iš penktadienio preliminaraus susitarimo, O. Scholzo vadovaujama koalicija „žada kuklius pokyčius, bet jokio dramatiško politikos pokyčio“, sakė „Berenberg“ banko ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
„Ar mokesčių lengvatų mažinimas ir bendras išlaidų apkarpymas stebuklingai padės finansuoti dideles papildomas išlaidas, lieka labai atviras klausimas“, – pridūrė jis.