Varšuvos rotušė nurodė, kad šioje demonstracijoje dalyvavo apie 240 tūkst. žmonių, tad šis sambūris buvo vienas iš didžiausių Lenkijoje nuo 1989 metų, kai žlugo komunistinis režimas. Tuo tarpu policija teigė, kad demonstrantų tebuvo 45 000.
Didžiulės protesto eitynės prasidėjo kasmetiniam ES šalininkų paradui susijungus su demonstracija, kurią organizavo nauja prodemokratinių grupių koalicija ir opozicijos partijos.
Skanduodama „Laisvė, lygybė, demokratija!“ didžiulė minia judėjo per miesto centrą saulėtą pavasario dieną, mojuodama raudonomis ir baltomis Lenkijos bei mėlynos ir geltonos spalvos ES vėliavomis.
„Esame čia, nes norime kovoti už Lenkijos laisvę, už demokratiją“, – liberalių pažiūrų buvęs prezidentas Bronislawas Komorowskis sakė demonstrantams.
Šis protestas buvo surengtas vystantis politinei krizei svarbioje Vidurio Europos šalyje, kurią pirmiausiai išprovokavo populistinės pakraipos dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės atlikti pokyčiai konstituciniame teisme.
Gruodį vyriausybė priėmė įstatymo pataisas, sudariusias sąlygas prastumti į Konstitucinį Tribunolą jai lojalius teisėjus ir pakeisti sprendimų priėmimo tvarką.
Tačiau teismas kovą pripažino tas pataisas prieštaraujančiomis konstitucijai, paaštrindamas priešpriešą su PiS daugumos vyriausybe, kuri iškart atmetė tą sprendimą.
Susidarius tokiai padėčiai teismo darbas buvo paralyžiuotas, todėl Lenkija faktiškai liko be vyriausybės sprendimus kontroliuojančios institucijos.
Lenkijos Maidanas?
„Tai, kas dabar vyksta, yra lenkų teisių pažeidimas, teisinės valstybės principų naikinimas ir konstitucijos pažeidimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 60-metis statybininkas Rafalas Zagorowskis (Rafalas Zagorovskis), kalbėdamas apie PiS vyriausybės vykdomas reformas.
„Bijau, kad (PiS pirmininkas Jaroslawas) Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) išprovokuos konfrontaciją, per kurią bus pralietas kraujas, – pridūrė demonstrantas. – Jis yra pamišėlis, kuris nieko nesiklauso, nesiklauso lenkų ir nesilaiko įstatymų.“
Nors J.Kaczynskis neužima jokių pareigų vyriausybėje, jis laikomas tikruoju šalies reikalų tvarkytoju.
PiS lyderis šeštadienį tvirtino, kad Lenkijoje „nėra jokio pavojaus demokratijai“ ir kad šis protestas tėra būdas opozicijai išlieti pagiežą dėl pernai pralaimėtų prezidento ir parlamento rinkimų.
„Tie, kas protestuoja šiandien, tenori pakurstyti sumaištį Lenkijoje“, – sakė J.Kaczynskis.
Tačiau protestuotoja Danuta Grzymkowska (Danuta Gžymkovska) aiškino AFP bijanti, kad dabartinė politinė krizė gali peraugti į smurtą.
„Daugelis įsitikinę, kad tai taps Lenkijos Maidanu“, – sakė ji, turėdama omenyje Ukrainos sostinės Kijevo centrinę aikštę, kuri 2014 metų žiemą tapo kruvinos proeuropietiškų jėgų revoliucijos, nuvertusios prorusišką režimą, epicentru.
„Labai tikiuosi, kad klystu“, – pridūrė D.Grzymkowska.
PiS vyriausybės atliktą Konstitucinio Tribunolo pertvarką griežtai kritikavo ES ir Europos Parlamentas, bet Lenkija tuos priekaištus atmetė kaip nereikalingą kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Spalį į valdžią atėjusi vyriausybė taip pat priėmė kitų prieštaringai vertinamų įstatymų, sustiprindama valstybės kontrolę visuomeniniams transliuotojams.
Praeitą mėnesį trys buvę Lenkijos prezidentai, tarp jų pasipriešinimo komunistiniam režimui didvyrį Lechą Walesą (Lechą Valensą), savo bendrame kreipimesi kaltino dešiniąją konservatyviąją PiS griaunant šalie konstitucinę tvarką, taip pat paragino šalies piliečius „ginti demokratiją“.
Rinkos jautriai sureagavo į politinius neramumus – Lenkijos zlotas ir akcijos Varšuvos biržoje reikšmingai atpigo.
Nors pastarieji PiS veiksmai atšaldė santykius tarp Lenkijos ir Europos institucijų, partijos lyderiai, tarp jų premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) ir pats J.Kaczynskis niekada nekėlė klausimo dėl Varšuvos narystės Europos Sąjungoje.