Vietos valdžios pareigūnas antradienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad buvo gauta 12 tūkst. piliečių pasirašyta peticija, kuria raginama išsaugoti šiuos pastatus, stovinčius už 2,7 km nuo 1945-ųjų rugpjūčio 6-osios sprogimo epicentro.
Raudonų plytų trijų aukštų pastatai yra tarp keturių 1913 metais pastatytų namų, kuriuose buvo siuvamos uniformos japonų kariuomenei.
Per įprastą patikrinimą prieš dvejus metus buvo nustatyta, kad šie pastatai neatlaikytų stipraus žemės drebėjimo. „Negalėjome nesiimti jokių priemonių, nes jei jie griūtų, galėtų nukentėti aplinkiniai gyventojai“, – sakė pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės.
Vietos valdžiai priklauso trys iš minimų pastatų, o ketvirto savininkė yra nacionalinė vyriausybė.
Išsaugoti ir sutvirtinti tris vietos administracijai priklausančius pastatus kainuotų 8,4 mlrd. jenų (68,9 mln. eurų).
Pareigūnai siūlo nugriauti du pastatus ir už 1,4–3,1 mlrd. jenų sutvirtinti trečią.
Tačiau ši idėja vietos gyventojams nepatiko, ir dabar peticiją internete jau yra pasirašę beveik 15 tūkst. žmonių.
Garsiausias pastatas, išlikęs per pirmą pasaulyje atominės bombos sprogimą, yra Hirošimos taikos memorialas.
Tačiau yra ir dešimtys kitų išlikusių pastatų 5 km spinduliu nuo sprogimo epicentro.
Japonija lieka vienintelė pasaulio valstybė, prieš kurią buvo panaudoti branduoliniai ginklai. Atomines bombas amerikiečiai ant Hirošimos ir Nagasakio numetė kelios dienos prieš Japonijos kapituliaciją 1945 metų rugpjūčio 15 dieną, kad greičiau užbaigtų Antrąjį pasaulinį karą.
Praėjusį mėnesį popiežius Pranciškus Hirošimoje per emocingą susitikimą su atominį sprogimą išgyvenusiais žmonėmis, ragindamas atsisakyti branduolinių, ginklų jų panaudojimą pavadino nusikaltimu.
Ant Hirošimos numetus atominę bombą žuvo mažiausiai 140 tūkst. žmonių. Trimis dienomis vėliau surengtas Nagasakio atominis bombardavimas nusinešė dar 74 tūkstančius gyvybių.