Manoma, kad proteste Minske dalyvauja apie 5 tūkstančius žmonių. Pranešama apie pirmąją auką ir sužeistuosius. Užsienio žiniasklaida išskiria, kad didžiausi susirėmimai vyko trijose vietose: prieš Puškino metro stoties, Rygos prekybos centre ir Kalvariskaja gatvėje.
Viskas prasidėjo Kalvariskaja gatvėje, kai riaušių policija pradėjo šaudyti į minią protestuotojų, sužeisdama laikraščio „Naša Niva“ žurnalistę. Ten sprogo ir pirmoji granata.
Tada prie Rygos prekybos centro susirinko daugybė protestuotojų. Riaušininkų policija naudojo tramdymo įrangą, įskaitant gumines kulkas. Protestuotojai ėmė statyti barikadas.
Puškino metro stotyje taip pat prasidėjo barikadų statyba. Būtent ši vieta laikoma pagrindine protestų vietą. Šioje vietoje nuo sprogmens žuvo vyras. Tiesa, barikadų statybas nutraukė pareigūnai, kurie išvaikė protestuotojus. Vaizdo medžiagoje matyti, kad prie pareigūnus naudojami fejeverkai, skelbiama apie Molotovo kokteilių panaudojimą.
Žmogaus teisių centras „Viasna“ praneša, kad protestuotojai renkasi ir kituose Baltarusijos miestuose, įskaitant Brestą, Mogiliovą, Gardiną, Novopolocką, Lydą, Pinską, Gomelį. Daugelyje miestų vyko susirėmimai.
Svetlanos Tichanovskajos bendražygiai anksčiau skelbė, kad kandidatė galimai buvo sulaikyta Centrinėje rinkimų komisijoje (CRK). To kol kas niekas nepatvirtino, tačiau su kandidate neįmanoma susiekti jau daugiau nei 5 valandas. Apie 23:30 štabas išplatino informaciją, kad su kandidate ryšys atsirado ir jai viskas gerai.
Anot jos advokato, Tichanovskaja iš tiesų paliko CRK pastatą, tačiau susisiekti su ja vis dar nepavyksta. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius antradienio rytą pranešė, kad S. Tichanovskaja atvyko į Lietuvą ir yra saugi.
Baltarusijos sostinėje nesankcionuotose akcijose dėl ginčijamų prezidento rinkimų pirmadienio vakarą teisėsaugos pareigūnai pradėjo suiminėti protestuotojus, praneša baltarusių naujienų portalas „tut.by“.
„Prie viešbučio „Jubilejnaja“ susirinko apie 100 žmonių. OMONas sulaiko žmones“, – informavo portalas.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip riaušių policija gatvėje puola taikius protestuotojus ir ima juos mušti lazdomis.
Dienraštis "Naša niva" teigia, kad vienoje iš vietų buvo šaudoma guminėmis kulkomis - esą nukentėjo leidinio žurnalistė, kuriai guminė kulka kliudė koją.
Vėliau riaušių policija OMON stūmė žmones nuo Sporto rūmų.
„Žurnalistai praneša, kad buvo girdėti pokštelėjimai, pasirodė dūmų. Galiausiai prospektas buvo uždarytas, šalia „Vostočnyj“ stoties yra kelios dešimtys specialiųjų pajėgų pareigūnų, kurie neleidžia žmonėms praeiti. Atvažiavo keli furgonai sulaikytiesiems vežti, iš kurių iššoko pareigūnai ir išsklaidė minią, keli žmonės buvo sulaikyti ir išvežti“, – praneša portalas.
Tuo metu vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas pareiškė, kad teisėsaugos organai neleis destabilizuoti padėties.
„Pareiškiame, kad neleisime destabilizuoti padėties šalyje. Jėgų ir išteklių tam yra pakankamai. Perspėjame, kad dėl bet kokie įstatymų pažeidimai bus užkardyti, o kaltininkai – patraukti įstatymų numatyton atsakomybėn“, – pareiškė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Viename iš tviterio įrašų matyti ant tilto besiburiajančios Baltarusijos specialiosios pajėgos.
Opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja nedalyvaus gatvės protestuose dėl rinkimų rezultatų, siekdama išvengti provokacijų, pirmadienį pranešė jos atstovė Ana Krasulina.
„Komanda nusprendė, jog ji nedalyvaus protestuose, kad išvengtų provokacijų, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Krasulina. – Pareigūnai gali sukurti kokią nors provokacinę situaciją, kad ją sulaikytų, o mums reikia, kad ji būtų laisvėje.“
Baltarusijoje nuo sekmadienio blokuojamas internetas. Socialinis tinklas "Twitter" taip pat pareiškė, kad pastebėjo prieigos prie interneto ribojimus ir atkreipia dėmesį tokius žmogaus teisių pažeidimus.
Negausiuose vaizdo klipuose matyti žmonės traukiantys į Minsko centrą. Anot Minske esančių liudininkų, kai kuriose vietose jau įvyko policijos ir protestuotojų susirėmimai.
Nuotraukose matyti milicijos ir OMON pareigūnų išvedami piliečiai.
Atnaujinta 19:57 val.: Keista Baltarusijos KGB žinutė
Pirmadienio vakarą Baltarusijos KGB vadovas Valerijus Vakulčikas Baltarusijos televizijos eteryje pareiškė, kad KGB užkirto kelią galimam pasikėsinimui į kandidatę ir opozicijos favoritę Svetlaną Tichanovskają.
„Iš opozicijos būstinės buvo gauta žinutė apie galimą pasikėsinimą į Svetlanos Tichanovskajos gyvybę“, - ONT televizijos kanale teigė Vakulčikas.
Reaguodama į tai KGB neva pasiuntė „120 apmokytų specialistų būstinės saugumui užtikrinti“.
Anot vadovo, jiems pavyko perimti žinutę kurioje kalbama apie pasikėsinimą. KGB vadovas tikino, kad pranešimo siuntėjas nustatytas ir bus sulaikytas.
Istorijos apie didvyriškas KGB sėkmes rinkimus lydi ne pirmą kartą.
2006 m. prezidento rinkimų išvakarėse KGB nustatė asmenį, kuris teigė, kad norėdamas destabilizuoti situaciją Minske planavo užnuodyti vandenį.
Tuo metu liudininkai praneša apie Minsko centre prie vyriausybės rūmų telkiamus milicijos ir specialiųjų pajėgų automobilius, teisėsaugos organams veikiausiai ruošiantis naujiems protestams.
Kaip pranešama, automobilių eismas pagrindine miesto gatve – Nepriklausomybės prospektu – neblokuojamas. Tačiau bbc.com rusų skyrius praneša, jog Minske jau pradeda kartotis vakarykščiai įvykiai - miesto centre uždarytos metro stotys, dalis gatvių. Užsienio žiniasklaida skelbia apie pirmuosius areštus, tačiau patvirtinimo kol kas nėra.
Tviteryje pasidalintuose vaizduose taip pat matyti gausio milicijos pajėgos, kurios buriuojasi Nepriklausomybės aikštėje.
Protesto akcijoje Vilniuje - keli šimtai žmonių
Keli šimtai žmonių Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, pirmadienio vakarą susirinko į solidarumo akciją „Mūsų 97 %“, kuria išreiškiamas palaikymas Baltarusijoje protestuojantiems kaimyninės šalies gyventojams.
„Aleksandras Lukašenka sako, kad myli Baltarusiją. Bet jeigu tikrai myli, paleisk“, – į kaimyninės šalies vadovą akcijos metu kreipėsi Baltarusijos pozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač.
Po šių žodžių akcijos dalyviai ėmė skanduoti „paleisk, paleisk“.
O. Karač taip pat kreipėsi į Europos Sąjungos politikus, prašydama jų parodyti, kad Baltarusija yra laukiama „Europos valstybių šeimoje“.
Be kita ko, akcijos dalyviai baltarusiškai skandavo „išeik, išeik“, laikė istorines šalies vėliavas bei didelį plakatą su anglišku užrašu „Už laisvą ir demokratišką Baltarusiją“ (angl. For free and democratic Belarus).
Į solidarumo akciją atvykusi Anastasija BNS sakė jaučianti pareigą palaikyti kaiminystėje protestuojančius žmones, nes Baltarusijoje gyvena jos giminės ir draugai.
„Žinau situaciją iš vidaus, negalėjau likti abejinga. Labai sunku spėlioti, kas laukia Baltarusijos, bet, tikiuosi, šviesus bus scenarijus, kad žmonės neleis valdžiai slopinti savo valstybės piliečių“, – kalbėjo mergina.
Akcijoje dalyvaujantis Vasilijus teigė manantis, kad rinkimų rezultatai Baltarusijoje yra suklastoti, o dabartinis šalies vadovas paprasčiausiai nenori užleisti posto.
„Mes nepatenkinti, kad tokie reikalai ten su demokratija. Jis užgrobė valdžią ir nenori jos atiduoti tam, kas iš tikrųjų laimėjo. Situacija yra dramatiška“, – teigė vyresnio amžiaus vyras.
Jis pridūrė, kad protestuotojams teks ieškoti naujų būdų, kaip apginti savo nuomonę.
„Svetlana Tichanovskaja kvietė visus taikiai ginti savo nuomonę, o taikiai nieko neišeina, tokia situacija“, – komentavo akcijos dalyvis.
Reikalauja Baltarusijos CRK perskaičiuoti balsus
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja pateikė skundą Centrinei rinkimų komisijai (CRK), reikalaudama perskaičiuoti balsus, pirmadienį pranešė opozicijos kandidatės atstovė spaudai Ana Krasulina.
„Skundas pateiktas dėl išaiškintų įstatymų pažeidimų skaičiuojant balsus, reikalaujama juos perskaičiuoti. Jei pakartotinis balsų skaičiavimas neįmanomas, rinkimai atskirose apylinkėse turi būti pripažinti negaliojančiais“, – sakė ji.
S. Tichanovskaja anksčiau pirmadienį pareiškė, kad jos rinkimų štabas įrodinės, kad vyko didelio masto rinkimų falsifikacija, ir pateiks skundą CRK dėl oficialių rezultatų.
Suklastoti rinkimai
Centrinės rinkimų komisijos skelbiami preliminarūs rinkimų rezultatai rodo, kad su 80,08 proc. balsų dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, o S. Tichanovskaja esą surinko 10,09 proc. balsų.
Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.
Sekmadienio vakarą į Minsko ir kitų Baltarusijos miestų gatves protestuoti išėjo opozicijos šalininkai, kilo protestuotojų susirėmimų su milicija.
Žmogaus teisių gynėjai praneša, kad per susirėmimus Minske ir kituose miestuose nukentėjo dešimtys protestuotojų, taip pat skelbiama apie vieno žmogaus žūtį.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad per neramumus šalies miestuose buvo sužeisti 39 teisėsaugos pareigūnai ir daugiau kaip 50 civilių, buvo sulaikyta apie 3 000 žmonių, iš jų apie tūkstantis – Minske.
Baltarusijos tyrimų komitetas pirmadienį ryte pranešė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl masinių riaušių ir jėgos naudojimo prieš milicijos pareigūnus.
A. Lukašenka pareiškė, kad „opozicijos protestuotojai yra avys“, kontroliuojamos iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Čekijos ir Jungtinės Karalystės.
Baltarusijos opozicijos atstovai pareiškimu pirmadienį kreipėsi į Europos ir Jungtinių Valstijų politikus, diplomatus, prašydami „jokia kaina neatleisti pralieto taikių Baltarusijos piliečių kraujo ir reaguoti į šį brutalų susidorojimą“.
Anot nevyriausybinės organizacijos „Zubr“ atstovo Pavelo Maryničiaus, šie rinkimai parodė, jog „97 proc. baltarusių nori permainų“.
Stoltenbergas: NATO reiškia „rimtą susirūpinimą“ dėl rinkimų Baltarusijoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį Aljanso vardu išreiškė susirūpinimą dėl savaitgalį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, po kurių įsiplieskė opoziciją palaikančių protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai.
„NATO sąjungininkai reiškia rimtą susirūpinimą dėl Baltarusijos prezidento rinkimų. NATO smerkia smurtą prieš taikius demonstrantus“, – nurodoma organizacijos išplatintame pareiškime.
„Būtina gerbti pagrindines teises, įskaitant žodžio laisvę ir teisę į taikų protestą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
APA: Austrijos prezidentas po rinkimų Baltarusijoje nesveikins A. Lukašenkos
Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas neketina po rinkimų siųsti sveikinimo telegramos Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai. Tai pirmadienį pranešė Austrijos naujienų agentūra APA, remdamasi prezidento kanceliarija.
„A. Lukašenka, kuris tik (2019 metų) lapkritį buvo priimtas Vienoje su vizitu, negaus federalinio prezidento A. Van der Belleno sveikinimo laiško“, - sakoma pranešime.
Pirmadienį Austrijos URM pareiškė, kad šalis smerkia smurtą po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie neatitiko tarptautinių standartų ir rekomendacijų. Viena taip pat paragino Baltarusijos valdžią tučtuojau paleisti visus aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, sulaikytus dėl politinių priežasčių.
Londonas, Paryžius ragina Baltarusiją elgtis nuosaikiai
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pirmadienį paragino Baltarusijos vyriausybę elgtis nuosaikiai, saugumo pajėgoms išvaikius demonstrantus, išėjusius į gatves protestuoti dėl ginčijamų prezidento rinkimų rezultatų.
„JK ragina Baltarusijos vyriausybę susilaikyti nuo tolesnių smurtinių
veiksmų po rimtų trūkumų turinčių prezidento rinkimų“, – pareiškė
Jamesas Duddridge'as iš Užsienio reikalų ministerijos.
Prancūzija savo ruožtu taip pat paragino Baltarusiją laikytis „kuo didesnio nuosaikumo“.
„Susirūpinę stebime smurtą prieš Baltarusijos piliečius, kurie
surengė demonstracijų užsidarius rinkimų apylinkėms, ir raginame
laikytis kuo didesnio nuosaikumo“, – sakoma Prancūzijos URM pranešime.
Vašingtonas ragina Baltarusijos valdžią nenaudoti jėgos prieš demonstrantus
Baltarusijos valdžiai derėtų susilaikyti nuo jėgos panaudojimo prieš protesto akcijų dalyvius ir gerbti susirinkimų laisvę, pirmadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Kayleigh McEnany (Keili Makenani).
„Raginame valdžią nepažeidinėti susirinkimų laisvės principo ir susilaikyti nuo jėgos panaudojimo“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
K. McEnany pažymėjo, kad Baltieji rūmai stebi, kaip Baltarusijoje vystosi įvykiai, ir yra dėl to „giliai susirūpinę“.
Anksčiau visa virtinė Europos šalių taip pat paragino Minską susilaikyti nuo smurto prieš protestuotojus.