Prancūzijos vidaus saugumo tarnybų vadovas neigia informaciją, esą pareigūnai „paleido“ Tulūzos žudiką, nes šis buvo policijos informatorius. Bernardas Squarcini buvo priverstas imtis neįprastų priemonių ir asmeniškai nutildyti gandus, jog žudikas Mohamedas Merah buvo vieno iš tarnybos agentų Tulūzoje šnipas.
Kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų, kaltinimai, tarp kurių ir istorijos, eskaluojamos Prancūzijos ir Italijos žiniasklaidoje, buvo paskatinti paties B. Squarcini žodžių. Juos dar pakurstė buvusio vienos iš dviejų Prancūzijos saugumo tarnybų, kurios prieš ketverius metus buvo sujungtos į vieną, vadovo komentarai.
Praeitą penktadienį, praėjus dienai po to, kai 23 metų žudikas buvo nušautas, B. Squarcini „Le Monde“ pareiškė, jog 32 valandas trukusios apgulties metu nusikaltėlis norėjo pasikalbėti su Tulūzoje dirbančiu jo agentūros „Direction Centrale du Renseignement Intérieur“ agentu. Būtent šis agentas – jauna moteris, kilusi iš Šiaurės Afrikos, ir apklausė M. Merah, kai šis praeitų metų lapkritį po dviejų mėnesių, praleistų Pakistane, grįžo namo.
„Direction Centrale du Renseignement Intérieur“ vadas dienraščiui „Le Monde“ sakė, kad Tulūzos žudikas šokiravo agentę pasakęs: „Iš tikrųjų, galvojau (prieš apsiaustį) paskambinti norėdamas pranešti, jog turiu tau kelias užuominas. Bet, iš tikrųjų, tenorėjau tave nužudyti“. Žudikas, kalbėjęs prancūziškai, pavartojo veiksmažodį fumer, reiškiantį rūkymą, tačiau gatvės kalboje jis taip pat reiškia nužudymą. Nusikaltėlis taip pat vartojo įvardį tu - neformalų kreipinį.
Kitaip tariant, M. Merah su agente greičiausiai palaikė draugiškus santykius ir norėjo ją įvilioti į spąstus, apsimesdamas turįs svarbios informacijos apie islamistų radikalų veiklą Tulūzoje.
Prancūzijos dienraščiai atkreipia dėmesį, jog faktas, kad M. Merah buvo suteiktas kad ir silpniausios grandies informatoriaus statusas, gali paaiškinti, kodėl jam pavyko prasmukti pro policijos pareigūnus ir saugumo pajėgas.
Šią savaitę per interviu Tulūzos dienraščiui „La Dépêche du Midi“ buvęs saugumo vadas Yvesas Bonnet sakė, jog faktas, kad M. Merah galėjo būti saugumo informatorius, sukrečiantis. „Turėti tokį toli gražu ne nekaltą informatorių... Nežinau, kaip toli tokie santykiai ar bendradarbiavimas buvo nuėję, bet šį klausimą užduoti tikrai verta“, - sakė buvęs saugumo vadas.
Y. Bonnet 1982-1985 metais vadovavo kovos su šnipinėjimu tarnybai „Direction de la Surveillance du Territoire“. Tai buvo viena iš tarnybų, kuriais 2008 metais į vieną sujungė prezidentas Nicolas Sarkozy. Sujungimas sukėlė nemažai pavydo ir pykčio. Vyriausybės šaltiniai teigia, jog tai galėtų paaiškinti tokius „prieštaringai vertinamus“ Y. Bonnet žodžius.
Šią savaitę Italijos laikraštis „Il Foglio“ citavo „žvalgybos šaltinius“ ir rašė, jog M. Merah 2010 metais keliavo į Izraelį, o jam priedangą suteikė Prancūzijos užsienio žvalgybos tarnyba „Direction Générale de la Sécurité Extérieure“. Tarnybos atstovas atmetė tokius įtarimus ir pavadino juos absurdiškais. B. Squarcini atkakliai tvirtina, jog M. Merah niekada nebuvo jokios Prancūzijos saugumo agentūros informatoriumi.
Trečiadienį laikraštis „Le Canard Enchaîné“ pranešė, jog Tulūzos žudikas ir jo šeima nuo praeitų metų kovo iki lapkričio buvo sekama „Direction Centrale du Renseignement Intérieur“ agentų. Sekimas buvo nutrauktas labai netikėtai, maždaug tuo metu, kai įvyko būsimojo žudiko ir agentės susitikimas. Vėliau leidimą klausytis telefoninių pokalbių suteikusi agentūra sakė, jog šnipinėjimas buvo pradėtas lapkritį ir nutrauktas vasarį, nes jo metu nebuvo gauta jokios vertingos informacijos.