Pasak ministerijos, per išpuolį buvo sužeisti dar keturi Džerbos saloje esančios sinagogos lankytojai ir dar penki apsaugos pareigūnai. Savo pareiškime Tuniso užsienio reikalų ministerija nurodė, kad du nužudyti maldininkai yra 30 metų tunisietis ir 42 metų Prancūzijos pilietis, tačiau jų vardų neatskleidė.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, iš pradžių užpuolikas nušovė kolegą ir paėmė jo šovinius. Tada nuvyko į Džerbos sinagogą, seniausią Afrikoje, ten šimtai žmonių susirinko per kasmetinę piligrimų kelionę, antradienio vakarą artėjusią prie pabaigos. 2002 m. ši sinagoga jau buvo užpulta savižudžiui susprogdinus sunkvežimį, žuvo 21 žmogus.
Ministerija pranešė, kad vykdomas tyrimas siekiant „išsiaiškinti šios bailios agresijos motyvus“, tačiau nepavadino šaudymo teroro išpuoliu. Prancūzijos ambasada Tunise paskelbė po išpuolio įkūrusi „krizinį padalinį“ ir pagalbos telefono liniją. Vietos žiniasklaida pranešė, kad šūviai sinagogoje sukėlė paniką tarp šimtų piligrimų.
Pranešta, kad šių metų piligriminėje kelionėje į Džerbos sinagogą dalyvavo daugiau nei 5000 žydų, daugiausia iš užsienio. Piligrimystė į Džerbos sinagogą yra svarbi žydų tradicija Tunise, kur gyvena tik apie 1500 tikinčiųjų, daugiausia Džerboje, iki šalies nepriklausomybę 1956 m. gyveno maždaug 100 tūkstančių. Piligrimai atkeliauja ir iš Europos, JAV bei Izraelio, nors po 2002 m. išpuolio jų gerokai sumažėjo.
Antradienio šaudynės įvyko turizmui Tunise pagaliau atsigavus po nuosmukio per pandemiją ir 2015 m. įvykdytų išpuolių sostinėje ir Susoje, per juos žuvo dešimtys lankytojų iš užsienio.
Per Arabų pavasarį nuvertus diktatorių Zine'ą El Abidine'ą Ben Ali, Tunise išaugo islamistų karingumas, tačiau valdžia tvirtina, kad pastaraisiais metais padarė didelę pažangą kovoje su terorizmu.
Išpuolis Džerboje įvykdytas Tunisui išgyvenant didelę finansų krizę, dar labiau paaštrėjusią, kai 2021 m. liepą prezidentas Kaisas Saiedas užgrobė valdžią ir pakeitė Konstituciją, prisiskyręs sau neribotas galias ir neutralizavęs parlamentą.