Rinkimų komisija pranešė, kad tik 8,8 proc. iš devynių milijonų rinkėjų šeštadienį dalyvavo rinkimuose – K. Saiedo bandymo užgrobti valdžią kulminacijoje – Tunise, vienintelėje demokratijoje, atsiradusioje po Arabų pavasario.
Daugiau nei 91 proc. susilaikiusiųjų „rodo, kad labai labai nedaug tunisiečių pritaria Kaiso Saiedo požiūriui“, AFP telefonu sakė Nacionalinio gelbėjimo fronto pirmininkas Ahmedas Nejibas Chebbis.
Pasak jo, rezultatai rodo, kad visuomenė „smarkiai nepritaria“ procesui, kuris prasidėjo, kai 2019 metais išrinktas K. Saiedas pernai perėmė vykdomosios valdžios galias.
Prezidentas 2021 metų liepą atleido vyriausybę, įšaldė parlamentą ir apsupo jį karinėmis mašinomis po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės ir ekonominės krizės, kurią paaštrino koronaviruso pandemija.
Buvęs teisės profesorius K. Saiedas perėmė teismų kontrolę ir liepos mėnesį referendume, kurį daugelis boikotavo, prastūmė konstituciją, įtvirtinančią beveik absoliučią jo valdžią.
Praėjus dešimtmečiui po diktatoriaus Zine El Abidine Ben Ali nušalinimo, jo veiksmai sukėlė baimę, kad gali būti sugrįžta prie autokratijos.
Nacionalinis gelbėjimo frontas, kuriam priklauso K. Saiedo priešininkė islamistų įkvėpta partija „Ennahdha“, boikotavo šeštadienio rinkimus, sakydamas, kad jie yra „perversmo“ prieš Tuniso demokratiją dalis.
Balsavimas dėl naujo 161 vietos parlamento vyko po tris savaites trukusios vos pastebimos rinkimų kampanijos, beveik be plakatų gatvėse ir be rimtų debatų, kurie nevyko visuomenėje, susirūpinusioje kasdienėmis ekonominėmis problemomis.
Iš pradžių K. Saiedo veiksmus palaikė kai kurie tunisiečiai, pavargę nuo netvarkingos ir kartais korumpuotos porevoliucinės demokratinės sistemos. Tačiau praėjus beveik pusantrų metų šalies ekonominės problemos tik dar labiau paaštrėjo, o infliacija didesnė nei šeštadienio rinkėjų aktyvumas.
Ankstesnė įstatymų leidžiamoji valdžia, kurioje dominavo „Ennahdha“, turėjo plačius įgaliojimus mišrioje prezidentinėje ir parlamentinėje sistemoje, įtvirtintoje Tuniso konstitucijoje po revoliucijos.
Tačiau naujasis parlamentas „negalės paskirti vyriausybės ar pareikšti jai nepasitikėjimo, išskyrus drakoniškas sąlygas, kurių beveik neįmanoma įvykdyti“, teigia politologas Hamadis Redissis.
Kandidatai privalėjo balotiruotis kaip fiziniai asmenys, nes sistema neutralizuoja politines partijas.
Karnegio Artimųjų Rytų centro bendradarbis Hamza Meddebas teigė, kad rinkimai buvo „formalumas, kuriuo siekiama užbaigti Kaiso Saiedo įvestą politinę sistemą ir sutelkti valdžią jo rankose“.