Kritikai tą netikėtą prezidento intervenciją laiko valstybės perversmu.
Remiantis vėlai pirmadienį prezidentūros paskelbtu pareiškimu K. Saiedas taip pat pratęsė įsako dėl įšaldytos parlamentarų teisinės neliečiamybės galiojimą ir pažadėjo artimiausiomis dienomis kreiptis į tautiečius. Konkretesnės informacijos pareiškime nepateikiama.
Tunisą, giriamą dėl retos demokratijos sėkmės istorijos Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, po K. Saiedo įsikišimo apėmė politinė krizė. Ji tęsiasi šaliai taip pat susidūrus su sunkiomis ekonominėmis problemomis ir grumiantis su COVID-19 pandemija.
Liepos 25 dieną K. Saiedas remdamasis šalies konstitucija išplėtė savo įgaliojimus, atleido vyriausybės vadovą Hichemą Mechichi ir įšaldė parlamento veiklą. Aktyvistai šiuos veiksmus pavadino „valymu“, per kurį prezidento oponentai, teisėjai ir verslininkai suimami arba sulaukia draudimo keliauti.
K. Saiedas pasirašė „prezidento įsaką, kuriuo pratęsė išimtines priemones... susijusias su parlamento veiklos sustabdymu ir parlamento narių neliečiamybės panaikinimu iki tolesnio pranešimo“, – nurodoma prezidentūros pareiškime.
K. Saiedo intervencija, jo teigimu, padėjusi šaliai išvengti suirutės, sukėlė netikrumą šioje Šiaurės Afrikos valstybėje.
Nepaisant politinių partijų reikalavimų, valstybės vadovas dar nepaskyrė naujos vyriausybės ir nepateikė savo „veiksmų plano“.
Nors K. Saiedas Tunise yra labai populiarus, jo žingsnis privertė tarptautinę bendruomenę sunerimti, kad 2011 metų Arabų pavasario lopšys grįžta prie autoritarinio valdymo.
Analitikai spėja, kad prezidentas paskelbs apie naujas priemones, skirtas nuraminti Tuniso visuomenę ir tarptautinę bendruomenę dėl savo sprendimų.