Laplandija yra šiauriausia šalies teritorija, tikra žiemos stebuklų šalis, kurią dauguma žmonių lanko dėl šiaurės pašvaistės, pasivažinėjimo rogėmis ar sniegomobiliais. Tai yra „Kalėdų Senelio namai“ – šalta, klestinti ir saugi pasaulis dalis, kur turistai gali guostis mintimi, kad yra labai toli nuo pavojingiausių Europos vietų, rašo news.com.au.
Tačiau taip gali būti ne visuomet. Jau dabar čia dažnai girdimas su niekuo nesupainiojamas naikintuvų variklių gausmas, drumsčiantis šios atokios teritorijos taiką ir ramybę. Šie naikintuvai – tai „F-18 Hornets“, priklausantys Laplandijos karinėms oro pajėgoms. Jie yra dislokuoti Rovaniemio oro uoste, kuris atlieka dvigubą karinės oro bazės bei Laplandijos vartų į likusi pasaulį funkciją.
Pirminė šių naikintuvų užduotis yra saugoti ir ginti Laplandijos oro erdvę, palaikant šalies sausumos pajėgoms. Naikintuvai stebi teritoriją iš oro bei treniruojasi, ir darbo jie turi daugiau nei bet kada.
„Turime tik vieną priešą“, – portalui news.com.au sakė vienas Rovaniemio gyventojas, kai jo paklausė apie padažnėjusius naikintuvų skrydžius.
Rusija – tokią kaimynę retas norėtų turėti šalia. Šalis pastaraisiais metais kelia didžiulį viso pasaulio pasipiktinimą nuodijimais Solsberyje, Krymo aneksija 2014 metais, kišimusi į 2016 metų JAV rinkimus bei keleivinio lėktuvo MH17 numušimu.
Suomiją ir Rusiją sieja audringa praeitis. Suomijos nepriklausomybės nuo Maskvos deklaracija galiausiai buvo pasirašyta 1917 metais, ir Suomija pasirinko kelią, kuris davė pradžią terminui „suomizacija“, kuris reiškia, kad mažesnioji iš šių dviejų šalių iš esmės priima galingesnės kaimynės interesus, kad išsaugotų savo nepriklausomybę ir politinę sistemą.
Suomija turi 1340 kilometrų bendrą sieną su Rusija, kuri daugiausia eina per negyvenamus miškus ir retai gyvenamas kaimo vietoves. Pasienyje vykdoma patikra, kontroliuojamos perėjos, tačiau suomiai baiminasi ne nelegalių imigrantų.
„Žmonės žino, ką gali Rusija, ir su tuo mes priversti gyventi, – sakė vienas vietos gidas. – Pratybos vyksta nuolat ir yra būtinos. Dar visai neseniai labai netoli mūsų buvo perimti rusų naikintuvai. Jų ten neturėjo būti.“
Sausio 24 d. įvyko incidentas, kai Suomijos oro pajėgų naikintuvai perėmė du Rusijos „SU-27“ naikintuvus, artėjusius prie Suomijos oro erdvės. Nors rusų lėktuvai skrido tarptautinėje erdvėje, suomių naikintuvai buvo pakelti juos identifikuoti ir nufotografuoti.
Tikrai negalima teigti, kad žmonės Suomijoje gyvena nuolatinėje baimėje, nes dauguma tikrai taip negyvena. Kai kurie vietos gyventojai portalui news.com.au sakė, kad neprognozuojama kaimynė jiems nekelia jokio nerimo. O kiti mano, kad ji komplikuoja padėtį, nors galėtų to nedaryti. Tačiau visi sutiko, kad reikia būti budriems, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam Rusijos mėginimui pažeisti Suomijos oro erdvę.
Reikia ne tik budrios akies, bet ir plieninių nervų. Suomijos ekspertas kariniais ir saugumo klausimais Petri Makela portalui news.com.au sakė, kad nelabai kas pasikeitė nuo 1939 metų, kai Rusija užpuolė Suomiją, kad gautų prieigą prie Baltijos jūros ir galėtų kontroliuoti Suomijos teritoriją kaip buferinę zoną ir užtikrintų tuometinės Sovietų Sąjungos plėtrą.
„Rusija visuomet yra egzistencinė grėsmė Suomijai... Nors nėra jokios akivaizdžios priežasties Rusijai pulti Suomiją, akivaizdu, kad jei Rusija sugalvotų vykdyti bet kokią karinę operaciją Baltijos ar Arkties zonoje, Kremliui reikės užsitikrinti Suomijos paklusnumą. Tačiau ES galiojant saugumo susitarimams, tai vargu ar galima pasiekti be bent jau minimalių karinių veiksmų“, – sakė jis.
Visgi plataus masto puolimas ir okupacija yra mažai tikėtini, nes tai sukeltų didžiulį pasipriešinimą. Jeigu Rovaniemio gyventojai neparodo savo susirūpinimo, keliaujant toliau į pietus, Helsinkyje, žmonės yra pasirengę karui.
Giliau po Suomijos sostinės gatvėmis yra išsiraizgęs tunelių ir urvų tinklas, kur galėtų pasislėpti šimtai tūkstančių žmonių. Helsinkis nuo Rusijos sienos nutolęs apytikriai 250 km. Daugelis tokių slėptuvių yra viešai naudojamos. Tai automobilių stovėjimo aikštelės, baseinai, vaikų žaidimo aikštelės ir prekybos centrai. Žiemą gyventojai čia slepiasi nuo šalčio. Tačiau aršaus konflikto metu šiose slėptuvėse žmonės galėtų praleisti iki dviejų savaičių.
Paklaustas apie nuolatinius bandomuosius mokomuosius skrydžius virš Rovaniemio P. Makela atsakė, kad tai yra gyvenimo faktas.
„Nedidelėms oro pajėgoms labai svarbu treniruotis, ir tai yra nuolatinis procesas. Dalyvavimas tarptautinėse pratybose yra gyvybiškai svarbu mažoms oro pajėgoms, simuliuojant šiuolaikinį ir itin kompleksišką karą ore“, – sakė ekspertas.
Po 1939 metų, o taip pat per du karus Antrojo pasaulinio karo metais, kai Suomija neteko 10 proc. teritorijos, atitekusios Sovietų Sąjungai, tačiau išsaugojo laisvę, Suomija turėjo itin atsargiai elgtis su savo kaimyne.
Anot P. Makelos, strategija svyravo nuo „susitaikėliškos politikos iki atviro karo“.
„Dabartinė strategija, kuomet siekiama palaikyti kuo artimesnius santykius su NATO „nepykdant meškos“, yra rizikinga. Suomija, jeigu gali, turėtų prisijungti prie NATO, o jei ne, tai turėtų užsitikrinti dvišalių saugumo garantijų iš Vakarų valstybių“, – mano saugumo ekspertas.
Paklaustas, ar suomiai yra susitaikę su esama situacija, P. Makela atsakė: „Mano požiūriu, taip. Ir Rusija tokį minkštumą ir tylą laiko silpnybe“.
Suomija yra Europos Sąjunga narė, bet NATO kariniam aljansui nepriklauso. 2016 metais ekspertų grupė Suomijos vyriausybę įspėjo, kad prisijungimas prie NATO sukeltų „griežtą“ Rusijos reakciją. Apklausos rodo, kad šalies gyventojų yra prieš prisijungimą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino istorinis susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pernai birželį vyko Helsinkyje daugiausiai dėl to, kad Suomija yra laikoma neutralia valstybe.
P. Makela mano, kad Suomija jau nemažai nuveikė didindama savo pasirengimą – pavyzdžiui, oro patruliavimas Laplandijoje – bei stiprindama savo bendrą saugumą. Tačiau logistinės linijos vis dar yra pažeidžiamos.
2016 metų spalį Suomija pasirašė gynybos paktą su JAV, o pernai gegužę Suomija, Švedija ir Jungtinėse Valstijos pasirašė ketinimų protokolą. Nors tuomet išvengta tokių griežtų formuluočių, kaip NATO formuluotė, teigianti, kad vienos narės užpuolimas yra laikomas visos Aljanso užpuolimu, dokumente kalbama apie reguliarų karinį bendradarbiavimą ir bendras karines pratybas.
Tokių veiksmų daugiausia buvo imtasi dėl Rusijos įvykdytos invazijos Ukrainoje. „Mes negalime ir nenorime atsukti nugaros Rusijai, – 2016 metais sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini, turėdamas omeny 2014 metais Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją. – Vis dėlto reikia kalbėti atvirai: savo veiksmais Ukrainoje Rusija pažeidė Europos taisykles.“
2016 metais atliktas užsienio politikos vertinimas parodė, kad Rusija darosi vis agresyvesnė ir pavojingesnė. „Negalima atmesti galimybės, kad gali būti panaudota karinė jėga prieš Suomiją ar grasinama ją panaudoti“, – nurodoma vertinime.
P. Makela pripažįsta, kad galiausiai suomiams vis tiek teks gyventi šalia Rusijos, kuri išliks egzistencine grėsme.
„Rusijos grėsmė išliks, nepaisant Suomijos veiksmų“, – sakė jis. Tai reiškia, kad reikia ruoštis bet kokiam scenarijui.