„Kai tik Rusija bus pasirengusi perduoti jas mums, mes būsime pasirengę jas priimti“, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdžio kuluaruose, atsakydamas į klausimą, ar iš tiesų yra numatyta pradėti tiekti raketų sistemas šių metų liepą.
Turkija perka keturias S-400 sistemas „Triumf“, o kontrakto vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Gegužės 7 dieną vienas Rusijos šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad birželį numatyta pradėti turkų kariškių parengimą eksploatuoti S-400.
Balandžio 25 dieną Rusijos ginklų eksporto agentūros „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas informavo, kad pirmąsias raketų sistemas Turkijai numatyta perduoti liepą.
Rusijos valstybinės gynybos technologijų grupės „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas vasario 18 dieną pranešė, kad kontraktas dėl rusiškų S-400 pardavimo Turkijai bus baigtas vykdyti 2019 metais.
Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras kovą pareiškė, kad S-400 įrengimas Turkijoje prasidės šių metų spalį.
Turkija taps pirmąja NATO nare, įsigysiančia pažangiausių rusiškų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų.
Sutartis dėl Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400 pirkimo išprovokavo Vašingtono įtūžį ir paskatino amerikiečių pareigūnus nutraukti Turkijos dalyvavimą JAV naikintuvų F-35 programoje. Jie taip pat pagrasino paskelbti savo NATO sąjungininkei daugiau sankcijų.
Vašingtonas teigia, kad Turkijos ketinimas naudoti Rusijos raketų technologijas kartu su JAV naikintuvais būtų nesuderinamas su NATO gynybos principais ir keltų pavojų sąjungininkų saugumui.
DELFI primena, kad „Bloomberg“ neseniai pranešė apie Turkijos svarstymus Jungtinių Valstijų prašymu atidėti Rusijos oro erdvės gynybos sistemų pirkimą iki 2020 metų. Tos žingsnis galėtų sušvelninti įtampą tarp NATO sąjungininkų, teigia du šaltiniai, artimai susipažinę su pasiūlymu.
Pasak „Bloomberg“, Donaldo Trumpo administracija praėjusią savaitę paprašė Ankaros atidėti S-400 raketų pirkimą, kuris buvo numatytas šių metų liepą, informavo šaltiniai, nepanorę būti įvardinti.
Atidėjimas suteiktų Turkijai ir Jungtinėms Valstijoms – turinčioms dvi didžiausias kariuomenes NATO aljanse, – daugiau laiko rasti išeitį iš aklavietės, padidinusios įtampą tarpusavio santykiuose ir sukėlusios Turkijos ekonomikai papildomų sankcijų grėsmę.
Anot Vašingtono, raketų sistemos S-400, jeigu būtų dislokuotos Turkijoje, galėtų surinkti esminę informaciją apie „F-35“, kuriuos padėjo kurti Turkijos bendrovės, maskavimo priemones.
Jungtinių Valstijų prašymas paskelbtas tuo metu, kai Turkijos bei JAV pareigūnai tariasi dėl galimo D. Trumpo vizito į Turkiją datos.
Turkijos iždo bei finansų ministras Beratas Albayrakas, kuris yra ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žentas, sekmadienį „CNN-Turk“ televizijai sakė, kad JAV vadovas gali šalyje lankytis liepą.