Savo diplomatui NATO šalis nurodė nepasirašyti gynybos planų. Susitikimuose bei privačių pokalbių metu šalies atstovai užima griežtą poziciją bei reikalauja viešai YPG pripažinti teroristine organizacija.
Reuters žurnalistų teigimu, Turkijos delegacija NATO iškart nepakomentavo šio sprendimo, o šalies užsienio bei gynybos ministrai taip pat neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Prieš kitą savaitę vykstantį Aljanso 70-mečio minėjimą įsiplieskęs ginčas rodo, kad tarp Vašingtono bei Ankaros išlieka didelė įtampa dėl Turkijos veiksmų prieš YPG Šiaurės Sirijoje, kurią ji laiko teroristine grupuote, turinčia ryšių su kurdais turkų teritorijoje.
Lietuvos planas – dar nuo 2010-ųjų
Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planas vadinamas „Eagle guardian“. Jau nuo 2010 metų Lietuva ir kitos Baltijos valstybės buvo įtrauktos į iš pradžių Lenkijai ginti skirtą planą. Tai patvirtino ir NATO karinis komitetas, tačiau po 2014-ųjų pasikeitus saugumo situacijai Europoje, kai Rusija okupavo Ukrainai priklausantį Krymą, prašyta atnaujintų ir konkretesnių planų Baltijos šalims. Planavimas užtruko, o apie planus iki šiol viešai diskutuojama retai, mat operacinės detalės yra NATO karinė paslaptis.
Tais pačiais 2010 metais „WikiLeaks“ paviešino kai kurias „Eagle guardian“ detales. Pavyzdžiui, pažymima, kad Baltijos šalims apginti reikėtų bent 9 divizijų iš JAV, Jungtinės Karalystės Vokietijos ir Lenkijos.
Šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuota po vieną daugiašalį NATO batalioną, o kitais metais regione vyks JAV vadovaujamos divizijos lygio pratybos „Defender 2020“ („Gynėjas 2020“), kuriose dalyvaus per 37 tūkst. karių ir bus treniruojamasi ginti Baltijos šalis.
NATO pasiuntiniai siekia oficialaus visų 29 valstybių narių pritarimo Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos Rusijos agresijos atveju planui. Jeigu Turkija nepritars, NATO gali būti žymiai sunkiau per trumpą laiką, esant reikalui, sustiprinti Baltijos valstybių ir Lenkijos gynybą.
„Jie (Turkija) tam tikra prasme Rytų Europą dabar laiko savo įkaite, blokuodami pritarimą kariniam planavimui, o tai daro siekdami naudos sau“, – „Reuters“ teigia diplomatiniai šaltiniai.
Antrasis šaltinis Turkijos elgesį įvardijo kaip „griaunamąjį“, nes Aljansui šiuo metu kaip niekada svarbu parodyti savo vienybę kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumpo skeptišką požiūrį ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytą mintį, kad NATO „smegenys mirusios“.
Paklausta apie dabartinę situaciją, NATO atstovė Oana Lungescu sakė: „NATO turi aiškių planų, kaip gintų savo sąjungininkus. NATO įsipareigojimas visų valstybių narių saugumui ir gynybai nepajudinamas“.
Turkija karinę kampaniją šiaurinėse Sirijos teritorijose pradėjo po to, kai Jungtinės Valstijos spalį iš šalies išvedė tūkstantį savo karių. Ankaros sąjungininkai NATO baiminasi, kad toks Turkijos kišimasis gali pakenkti kovai su „Islamo valstybės“ teroristais.
Kolektyvinė gynyba
Baltijos valstybėms ir Lenkijai skirtas planas, parengtas jų pačių prašymu po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 metais, neturi tiesioginio ryšio su Turkijos strategija Sirijoje, tačiau kelia klausimą dėl saugumo visuose NATO frontuose.
Remiantis NATO 1949 metų steigimo sutartimi, jeigu puolama viena Aljanso narė, tai reiškia, kad puolamos visos, o organizacija turi parengusi kolektyvinės gynybos strategijų visai savo teritorijai. Turkija savo reikalavimų pateikė dar prieš pradėdama operaciją Sirijoje, tačiau problema dabar tapo ypač aktuali prieš kitą savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, kurio metu ketinama pritarti saugumo dokumentams.
NATO pasiuntiniai vis dar viliasi, kad pavyks pasiekti kompromisą, nes Ankarai taip pat būtinas atskiro atnaujinto karinio plano, kuriame įvardyta, kaip NATO atakos atveju gintų Turkiją, patvirtinimas, teigia du atskiri diplomatiniai šaltiniai.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Jonhsonas viršūnių susitikimo užkulisiuose ketina aptarti Ankaros Sirijoje vykdomą operaciją.
„Visi juos (turkus) kritikuoja, tačiau, jeigu jie nepritars, tai jiems kainuos nesikišimą į jų Sirijoje vykdomą strategiją“, – sako diplomatinis šaltinis.