Anksčiau šiais metais Turkija įsigijo rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400, nepaisydama JAV protestų, todėl Vašingtonas uždraudė Ankarai toliau dalyvauti F-35 programoje, nuogąstaudamas, kad Rusija gali naudodamasi savo sistemomis rinkti informaciją apie šiuos naujos kartos orlaivius.
„S-400 yra gynybos, o ne puolamoji sistema. Rusija gali suteikti alternatyvą naikintuvams F-35, jeigu JAV atsisakys parduoti jų Turkijai“, – laikraščiui „Daily Sabah“ sakė M. Cavusoglu.
Turkijos pareigūnai anksčiau sakė, jog jeigu Vašingtonas nepakeis savo pozicijos, bus svarstoma galimybė įsigyti Rusijos gamybos orlaivių, pavyzdžiui, naikintuvų Su-35 arba Su-57.
Ankara taip pat atmetė galimybę atsisakyti S-400. Planuojama, kad NATO narė Turkija Ankara šias sistemas galutinai įsisavins iki ateinančių metų balandžio.
Gruodžio 6-ąją Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos (FSVTS) direktorius Dmitrijus Šugajevas sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Maskva ir Ankara toliau tariasi dėl rusiškų naikintuvų pirkimo ir kad Maskva pasiruošusi pasiūlyti konkurencingas kainas.
„Apskritai mūsų bendradarbiavimą galima vertinti ne vien per S-400 prizmę – mūsų darbotvarkėje esama ir kitų temų“, – kalbėjo S. Šugajevas.
Jis pridūrė, kad labai tikėtina, jog Rusija ir Turkija ateinančiais metais pasirašys sutartį dėl papildomų S-400 kompleksų įsigijimo.
Šiuo metu Turkija yra įsigijusi iš Rusijos keturis šio tipo priešlėktuvinės gynybos kompleksus; jų vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių (22,7 mlrd. eurų).
Užsimena galinti uždrausti JAV naudotis svarbiomis oro pajėgų bazėmis
Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį užsiminė, kad Jungtinėms Valstijoms gali būti uždrausta naudotis dviem strateginę reikšmę turinčiomis oro pajėgų bazėmis ir kad tai gali būti atsakas į galimas JAV sankcijas Ankarai, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
M. Cavusoglu komentaras pasirodė po pranešimų, kad JAV įstatymų leidėjai sutarė dėl gynybos įstatymo projekto, kuriame raginama įvesti sankcijas Turkijai dėl jos sprendimo pirkti ir dislokuoti rusiškas raketinės gynybos sistemas S-400.
„Jei bus nuspręsta įvesti sankcijas Turkijai, į darbotvarkę gali būti įtrauktos Indžirliko ir Kiuredžiko oro pajėgų bazės“, – sakė M. Cavusoglu.
„[JAV] Kongreso nariai privalo suprasti, kad su sankcijomis neįmanoma kur nors nueiti“, – pridūrė jis.
Indžirliko oro pajėgų bazė Turkijos pietuose yra pagrindinė bazė JAV operacijoms Artimuosiuose Rytuose ir, pastaraisiais metais, kovai su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje ir Irake. Kiuredžiko oro pajėgų bazė Rytų Turkijoje yra svarbi NATO bazė.
Turkijos sprendimas nenutraukti S-400 pirkimo padidino įtampą tarp šių dviejų NATO sąjungininkių. Vašingtonas sako, kad rusiškos raketinės sistemos kelia grėsmę NATO, ir pašalino Turkiją iš JAV vadovaujamos radiolokatoriais neaptinkamų naikintuvų F-35 programos.
Įtampa dar labiau padidėjo Turkijai surengus įsiveržimą į Sirijos šiaurės rytų regioną nustumti Sirijos kurdų pajėgų, kurios drauge su amerikiečiais kovojo su IS. Ankara kurdų kovotojus dėl jų ryšių su uždrausta kurdų sukilėlių organizacija Turkijoje laiko teroristais.