Per tą laiką kurdams nė karto nepavyko atvirame mūšyje nugalėti antros pagal dydį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos kariuomenės ar ilgai išsilaikyti užimtoje teritorijoje. Tačiau anksčiau jie nebuvo taip gerai ginkluoti ir taip gerai apmokyti, kaip šiandien.
Dešimtys tūkstančių Turkijos karių turėtų prisijungti prie kitų dalinių, kirtusių sieną trečiadienį. Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kampanija sukurti Sirijoje 30 km pločio ir 480 km ilgio buferinę zoną – ypač rizikingas sumanymas.
Vien pernai D. Trumpo administracija pareikalavo 500 milijonų dolerių, kurie buvo skirti Pentagonui apmokyti ir aprūpinti amunicija kovotojus, dalyvaujančius kampanijoje prieš Sirijos „Islamo valstybę“; pagrindiniai naudos gavėjai buvo YPG.
Šiemet ši suma buvo mažesnė – 300 milijonų dolerių, tačiau į ją vis tiek buvo įtraukta 25 000 AK-47 šautuvų, 2000 lengvųjų ir sunkiųjų kulkosvaidžių, 500 reaktyvinių prieštankinių granatsvaidžių ir snaiperių šautuvų, 60 minosvaidžių, 1020 transporto priemonių ir 24 milijonų dolerių vertės amunicijos.
Skirtingai nuo PKK, arba Kurdistano darbininkų partijos – YPG seserinės milicijos, kuri nuo 1984 m. Turkijoje vykdo partizanines ir teroristines kampanijas, – pastaruosius kelerius metus Sirijos šiaurės rytuose kurdai praleido kovodami ir treniruodamiesi kartu su profesionaliausiais pasaulio kariais, įskaitant JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos specialiąsias pajėgas.
Būtent šis YPG ryšys su JAV Turkijos planuotojus neramina labiausiai. „Riziką dar labiau didina giluminis Turkijos ir JAV tarpusavio nepasitikėjimas, – teigia Nihatas Ali Ozcanas, Ankaros Ekonominės politikos tyrimų fondo strategas. – Turkija labai nerimauja dėl to, ar JAV dalinsis žvalgybos informacija su YPG, išduodama Turkijos kariuomenės pozicijas, kad padėtų kurdams apsiginti.“
Ruošdamiesi Turkijos puolimui, YPG kasė apkasus ir tunelius jau nuo gruodžio mėnesio, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą paskelbė išvedantis JAV pajėgas iš Sirijos. Pasak dviejų su operacijos planavimu susipažinusių Turkijos pareigūnų, kurdai per aštuonerius metus trukusį Sirijos pilietinį karą taip pat įsigijo prieštankinių ir priešlėktuvinių nešiojamųjų raketų.
Jos kelia grėsmę Turkijos šarvuočiams ir sraigtasparniams.
Dėl šios priežasties Turkija gali atsisakyti sraigtasparnių ir pasikliauti ginkluotais dronais, pranešė pareigūnai. Tai padėtų sumažinti aukų skaičių, tačiau taip pat galėtų sulėtinti antžeminių operacijų tempą, pridūrė jie.
Trečiadienį prasidėjus puolimui Turkija davė komandą oro antskrydžiams ir artilerijos atakoms, nukreiptoms į daugiau nei 180 YPG taikinių. Trečiadienį ji pasiuntė savo naikintuvus F-16 net 30 kilometrų gilyn į Sirijos oro erdvę, pranešė valstybinė agentūra „Anadolu“.
Svarbu ir greitis. Turkijos kariškiai planuoja apgultį pasienio miestuose Kobanyje, Tel Abjade ir Ras al Aine. Visus tris laiko užėmusios YPG pajėgos, be to, jie įsikūrę ant Berlyno-Bagdado geležinkelio linijos, kuri eina per didžiąją dalį Turkijos ir Sirijos pasienio.
Trečiadienį prasidėjus operacijai Turkijos televizijos kanalai transliavo vaizdus iš Turkijos pasienio miestų, kur per garsiakalbius griaudėjo būgnai ir aidėjo Osmanų epochos žygio dainos.
Tikslas – prasiskverbti mažiausiai 30 kilometrų į Sirijos teritoriją, užimant greitkelį M-4, kuris eina lygiagrečiai pasieniui iki pat sienos su Iraku, pranešė pareigūnai. Pasak dar vieno šaltinio, Turkija nori užbaigti operaciją prieš prasidedant žiemai, kad dešimtims tūkstančių karių, tankų ir transporto priemonių netektų klimpti pažliugusiame purve.
Turkijos pajėgos taip pat galėtų pasistūmėti arčiau kurdų užimto Manbidžo į vakarus nuo Eufrato upės ir Kamišlio šiaurės rytuose – tai galėtų paskatinti netoliese esančius Rusijos remiamus Sirijos armijos padalinius bandyti pirmiausia ginti savo miestus, sakė vienas pareigūnas.
Tokiu atveju turkų kariuomenė persikeltų į užminuotus miestų centrus ir susprogdintų požeminius tunelius, panašius į tuos, kuriuos aptiko 2016 m., kai išvarė PKK iš Nusaibino, esančio netoli Turkijos sienos.
Kuo ilgiau užtruks kampanija, tuo daugiau galimybių kurdai turės pasiekti susitarimą su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu, o tai į lygtį įtrauktų vyriausybės karius ir, galimas daiktas, jų rėmėjus rusus.
Greita pergalė būtų gyvybiškai svarbi sunkumus patiriančiai Turkijos ekonomikai. Pasak dviejų šaltinių, šią savaitę Turkijos valstybiniai bankai puolė kelti lirą parduodami dolerius, nes žinia apie planuojamą puolimą išgąsdino investuotojus.
D. Trumpas užrūstino net respublikonų šalininkus, duodamas žalią šviesą Turkijos operacijai ir tam, ką jie suvokia kaip kurdų sąjungininkų išdavystę kovojant su „Islamo valstybe“. Prezidentas tviteryje pagrasino sugriauti Turkijos ekonomiką, jei jos kariuomenė padarys ką nors, kas, jo manymu, peržengtų ribas.
Tiek JAV, tiek Prancūzija išreiškė susirūpinimą, kad Turkijos karo planai gali pakenkti tarptautinėms pastangoms nugalėti „Islamo valstybę“. Šią savaitę savo tviterio paskyroje paaiškinęs JAV pasitraukimą iš Sirijos, D. Trumpas taip pat pareiškė, kad laiko Turkiją atsakingą už tūkstančius „Islamo valstybės“ džihadistų ir jų artimųjų, šiuo metu sulaikytų YPG.
„Gal mes ir paliekame Siriją, bet jokiu būdu neapleisime kurdų, kurie yra ypatingi žmonės ir nuostabūs kovotojai“, – rašė jis vienoje tviterio žinutėje.
„Turkijos ginkluotosios pajėgos yra vienintelė koalicija ir NATO armija, mūšio lauke ranka rankon kovojanti su „Daesh“ teroristine grupuote, – pabrėžė Turkijos gynybos ministerija, minėdama kovas su džihadistais Sirijos šiaurės vakarų mieste al Babe 2016 metais. „Daesh“ yra dar vienas „Islamo valstybės“ pavadinimas. – Mes ir toliau su jais kovosime į rytus nuo Eufrato.“