Mehmetas Simsekas nuo šiol bus iždo ir finansų ministru. Tuo metu R. T. Erdogano ilgametis patikėtinis, žvalgybos vadovas Hakanas Fidanas, buvo paskirtas užsienio reikalų ministru.
Generalinio štabo viršininkas Yasaras Guleras tapo gynybos ministru, o buvęs prezidento patarėjas Cevdetas Yilmazas nuo šiol yra Turkijos viceprezidentas.
Vienintelė moteris vyriausybėje yra Mahinur Ozdemir Goktas, o jai patikėtas šeimos reikalų ministrės postas. Belgijoje gimusi politikė anksčiau buvo Turkijos ambasadorė Alžyre.
Stambulo gubernatorius Ali Yerlikaya eis vidaus reikalų ministro pareigas.
Sveikatos ministras Fahrettinas Koca ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoyus yra vieninteliai buvusios vyriausybės nariai, kurie išsaugojo savo postus.
M. Simsekas nuo 2007 iki 2018 m. jis ėjo įvairiais pareigas ir buvo atsakingas už ekonomiką. Jis užsitikrino gerą reputaciją tarp Vakarų investuotojų. Tačiau 2018 m. daugiau galių suteikus prezidentui jo nebeliko ministrų kabinete.
Šalies žiniasklaida anksčiau manė, kad tarp R. T. Erdogano ir M. Simseko kilo nesutarimai dėl to, kad prezidentas buvo tvirtai įsitikinęs, jog nedidelės palūkanų normos išlaikys žemą infliacijos lygį.
Nuo tada, kai M. Simseko neliko vyriausybėje, Turkijos lyra prarado 75 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu nors palūkanų normos šalyje buvo mažinamos nepaisant didelės infliacijos ir kilo įtampa su Vakarų partneriais.
Kol kas neaišku ar R. T. Erdoganas, kuris dažnai kišasi į finansinius reikalus, įskaitant ir į centrinio banko veiklą, leis M. Simsekui, vakarietiškai mąstančiam ekonomistui, vadovauti šalies ekonomikai.
H. Fidanas, Turkijos žvalgybos vadas nuo 2010 m., užsienio reikalų ministro poste pakeis Mevlutą Cavusoglu. Pastarasis šias pareigas ėjo nuo 2014 m. Manoma, kad R. T. Erdogano sprendimas skirti buvusį žvalgybos vadovą ir buvusį Generalinio štabo viršininką į aukštas pareigas yra ženklas, kad Turkijos prezidentas artimiausiais metais tęs į saugumą orientuotą politiką.
Prezidentas dėkojo buvusiems ministrams, kurie toliau tęs darbą šalies parlamente.
R. T. Erdoganas laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą gegužės 28 d., o šeštadienį davė priesaiką ir valstybei vadovaus dar penkerius metus.
Jis valdžioje išsilaikė 20 metų ir buvo perrinktas nors Turkija susiduria ne tik su didžiausia pragyvenimo lygio krize per paskutinius du dešimtmečius, bet ir su įvairiais iššūkiais regionuose.
Per inauguracijos ceremoniją R. T. Erdoganas žadėjo didinti Turkijos įtaką pasaulyje, pagerinti šalies ekonomikos padėtį ir pakeisti konstituciją.
Jis taip pat ragino opoziciją gerbti rinkėjų sprendimą prezidento rinkimuose. Tačiau dalis parlamentarų atsisakė atsistoti, kai prezidentas sakė priesaiką, kuria pasižadama gerbti pasaulietines vertybes ir įstatymo viršenybę.
Opozicija 69 metų prezidentą kritikuoja dėl autoritarinio valdymo ir nesąžiningos rinkimų kampanijos. Tuo metu jis sako, kad tai šmeižtas.
R. T. Erdogano nacionalistų partija ir islamistų koalicija turi daugumą 600 vietų parlamente, bet jiems neužtenka balsų, kad įgyvendintų esminius teisinius pokyčius. Tačiau nuo 2018 m. prezidentas turi teisę pats priimti kai kuriuos įstatymus.