Šis balsavimas taip pat laikomas autoritariško R. T. Erdogano valdymo svarbiu išbandymu, Turkijai išgyvenant staigų ekonomikos sulėtėjimą.
Valstybinis transliuotojas TRT pranešė, kad islamiškų šaknų turinti R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) gavo beveik 47 proc. balsų, suskaičiavus balsalapius daugiau kaip pusėje iš daugiau kaip 194 tūkst. apylinkių. Ankstyvieji rezultatai taip pat rodo, kad pagrindinė opozicijos partija gavo 31 proc. balsų.
Balsavimą temdė kai kur prasiveržęs smurtas: šalyje mažiausiai du žmonės žuvo ir dar dešimtys buvo sužeisti.
Neoficialių galutinių rezultatų tikimasi sulaukti vėlai sekmadienį.
Ekonomikos klestėjimas padėjo R. T. Erdoganui ir jo partijai iškovoti pergalių per ankstesnius rinkimus. Tačiau dabar AKP gali prarasti svarbių postų per merų rinkimus, vykusius 30 didžiųjų miestų, 51 provincijos sostinėje ir šimtuose rajonų, Turkija patiriant sunkumų dėl nuvertėjusios valiutos, dviženklės infliacijos ir sparčiai brangstančių maisto produktų.
Didelę įtampą per šiuos vietos valdžios rinkimus pabrėžė islamiškos pakraipos Laimės partijos – nedidelės AKP varžovės – dviejų narių nužudymas. Šios partijos lyderis Temelas Karamollaoglu (Temelas Karamolaohlu) teigė, kad vienas balsavimo apylinkės savanoris ir vienas partijos stebėtojas buvo nušauti vieno valdančiosios partijos kandidato giminaičio.
T. Karamollaoglu per „Twitter“ parašė, kad šių nužudymų priežastis buvo ne „paprastas priešiškumas“ – incidentas įvyko, kai savanoriai mėgino priversti laikytis rinkimų įstatymo, reikalaujančio, kad balsalapiai būtų užpildomi uždarose balsavimo kabinose, o ne atvirai.
Atidavęs savo balsą R. T. Erdoganas žurnalistams sakė esantis nuliūdintas šių žūčių ir nenorįs, kad jos taptų priežastimi „politinėms partijoms kelti klausimus arba teisti“.
Per kitus su rinkimais susijusius susirėmimus keliose provincijose dešimtys žmonių buvo sužeisti, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra. Mažiausiai 21 žmogus nukentėjo pietrytinėje Dijarbakyro provincijoje per muštynes dėl vieno rajono administracijos narių rinkimų, sakoma pranešime.
Tikslios šių susirėmimų priežastys dar nėra aiškios. Rinkimų kampanija buvo temdoma didelio susipriešinimo, o R. T. Erdoganas ir kiti pareigūnai nevengė aštrios retorikos opozicijos kandidatų atžvilgiu.
Sekmadienį vykę rinkimai yra pirmasis R. T. Erdogano išbandymas po jo perrinkimo pagal naują šalies valdymo sistemą, suteikiančią prezidentui didesnių galių.
R. T. Erdogano AKP atnaujino aljansą su viena turkų nacionalistų partija, siekdama gauti daugiau balsų. Opozicijos partijos irgi koordinavo savo strategijas ir kėlė kandidatus apsijungusios į blokus, siekdamos padidinti galimybes išversti iš postų AKP narius.
Pagrindiniu kautynių lauku tapo sostinė Ankara. Apklausos rodo, kad opozicijos aljanso kandidatas Mansuras Yavasas (Mansuras Javašas) gali nutraukti 25 metus trukusį AKP ir jos pirmtakės dominavimą.
Televizija TRT taip pat paskelbė, kad opozicija sostinėje atrodo pirmaujanti ir gavusi apie 49,5 proc. balsų.
Buvęs aplinkos ministras Mehmetas Ozhaseki (Mechmetas Ezchasekis) siekia Ankaros mero posto kaip R. T. Erdohano partijos ir jos sąjungininkų nacionalistų kandidatas. Valdantieji apkaltino M. Yavasą dokumentų klastojimu ir mokesčių slėpimu, tačiau kandidatas teigia tapęs šmeižto kampanijos taikiniu.
Ne mažiau įdėmiai stebimi didžiausio Turkijos miesto Stambulo mero rinkimai. R. T. Erdoganas 1994 metais pradėjo kilti į valdžią būdamas šio didmiesčio meru ir per kampanijos renginius ne kartą sakė, kad „kas laimės Stambulą, laimės (visą) Turkiją“.
R. T. Erdoganas varžytis dėl šio posto pasiuntė buvusį premjerą Binali Yildirimą (Binalį Jildirimą). Jo oponentas – opozicijos kandidatas Ekremas Imamoglu (Ekremas Imamohlu).
Per rinkimų kampaniją R. T. Erdoganas nenuilstamai agitavo už AKP kandidatus ir tvirtino kad šie savivaldos rinkimai yra „nacionalinio išlikimo“ reikalas. Prezidentas taip pat tvirtino, kad šalies ekonomikos sunkumų priežastis yra priešų atakos namuose ir užsienyje.
38 metų Gonul Ay sakė Stambule balsavusi už valdančiąją partiją ir B. Yildirimą – dėl jo patirties.
„Balsavau už AKP, už tęstinumą, kad jie galėtų tęsti darbą, – aiškino ši namų šeimininkė. – Jeigu Dievas panorės, ši krizė ir chaosas bus pašalinti, ir sulauksim sveikesnių, laimingesnių dienų.“
32 metų Volkanas Duzgunas savo ruožtu sakė balsavęs už opozicijos kandidatą E. Imamoglu.
„Visi rinkimai virto varžybomis su vieno žmogaus režimu, ir žmonės, kuriuos vadiname opozicija, mėgina padaryti erdvės, kad būtų kuo kvėpuoti“, – teigė V. Duzgunas.
R. T. Erdogano partija grasino nepripažinti rinkimų šalies pietryčiuose rezultatų, jeigu juos laimės prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) kandidatai, įtariami ryšiais su teroristais.
Nuo 2016 metų R. T. Erdogano vyriausybė beveik 100 savivaldybių pakeitė išrinktus HDP merus savo paskirtais įgaliotiniais, teigdama, kad nuversti pareigūnai palaikė ryšius su uždrausta kurdų kovotojų partija.
HDP šiuos postus dabar mėgina susigrąžinti. Tačiau ji strategiškai nekėlė iššūkio kovoje dėl didmiesčių, įskaitant Stambulą ir Ankarą, merų postų, siekdama, kad jos šalininkų balsai atitektų pagrindinei sekuliariosios opozicijos partijai, tikėdamasi tokiu būdu padėti įveikti AKP.
Nuo ankstesnių vietos valdžios rinkimų 2014 metais Turkijos piliečiai balsavo per penkerius kitus rinkimus. Per pernai vykusius prezidento ir parlamento rinkimus R. T. Erdoganas gavo 52,6 proc. balsų, o AKP ir jos sąjungininkai nacionalistai – 53,7 proc. balsų.