Nors dažniausiai nuožmiausi mūšiai verda už uždarų durų, kovo 19-23 dieną nuodai pasklido ir po viešąją erdvę. Milijardierius Dniepropetrovsko regiono gubernatorius Igoris Kolomoiskis pasiuntė veidus po kaukėmis slepiančių ir Kalašnikovais ginkluotų vyrų perimti dviejų valstybinių bendrovių būstines Kijeve. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jį nedelsiant atleido, tačiau tuo žaidimas dėl įtakos ir valdžios toli gražu nesibaigė.
Besikivirčijantys oligarchai siekia atkurti ar padidinti savo įtaką naujajai Ukrainos valdžiai, o jiems talkinę statytiniai vienas po kito mįslingai deda galvas. S. Melnyčukas buvo pietinio Ukrainos Odesos uosto prokuroras, miesto, kuriam vadovauja I. Kolomoiskio bendražygis Igoris Palycia. Jis tik vienas iš mažiausiai aštuonių Viktoro Janukovyčiaus režimo paskirų pareigūnų, per pastaruosius tris mėnesius mirusių itin įtartinomis aplinkybėmis.
Įdomiausia tai, kad Ukrainos teisėsaugos pareigūnai kaip susitarę nenori apie juos kalbėti.
Kai kovo 22 dieną buvo rastas S. Melnyčuko kūnas, iš pradžių vietos pareigūnai žurnalistams sakė, kas jis nusižudė. Netrukus paaiškėjo, kad sunerimę kaimynai tragedijos vakarą skambino pareigūnams, nes jiems nerimą sukėlė grumtynes primenantis triukšmas. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad, prieš krytį iš balkono, prokuroras buvo žiauriai sumuštas. Tą pačią dieną Odesos prokurorai S. Melnyčuko „savižudybę“ perkvalifikavo į nužudymą ir sulaikė įtariamąjį buvusį policijos pareigūną, kurį įvardijo kaip „pilietį K“.
Reaguodama į „Newsweek“ užklausą dėl kitų septynių buvusių pareigūnų, kurie visi susiję su V. Janukovyčiaus „Regionų partija“, mirčių, šalies generalinė prokuratūra atsakė, kad visi informacija apie minėtųjų asmenų likimą yra valstybinė paslaptis, o tai labai keistas sprendimas kalbant apie septynių civilių mirtis, kurias žiniasklaida įvardijo kaip savižudybes.
Įsikišus Ukrainos prezidento administracijai, šalies generalinė prokuratūra galiausiai atskleidė, kad keturios iš septynių mirčių kvalifikuojamos ir tiriamos kaip nužudymai, vienas tyrimas vis dar įslaptintas, o bylos dėl likusių dviejų mirčių buvo nutrauktos neradus nusikalstamos veikos įrodymų. Daugiau informacijos suteikti pareigūnai nepanoro.
Visų šių mįslingų nužudymų epicentre yra vienas turtingas verslininkas – 48 metų milijardierius Rinatas Achmetovas. Jis turtingiausias Ukrainos žmogus, kurio turtas siekia 7 mlrd. dolerių (6,62 mlrd. Eur). Buvęs „Regionų partijos“ (kuri dabartiniame parlamente pervadinta „Opozicijos bloku“) parlamentaras šalyje itin įtakingas – ne tik dėl turimų pinigų, bet ir dėl ryšių teisėsaugos institucijose bei parlamente.
„R. Achmetovas buvo pilkasis „Regionų partijos“ generolas“, – teigia Ukrainos „Hromadske“ televizijos žurnalistas Dmitrijus Gnapas, daugiau nei dešimt metų domėjęsis oligarcho veikla.
„V. Janukovyčius buvo oficialus lyderis, tačiau R. Achmetovas buvo žmogus, kuris kontroliavo visus finansus, visus partijos politinius veiksmus“, – teigia žurnalistas.
Naujoji Ukrainos valdžia pradėjo ne vieną baudžiamąjį tokių veiksmų tyrimą, tačiau keli žmonės, apie R. Achmetovo veiklą žinoję daugiausia, jau po žeme.
Kovo 9 dieną kitas „Regionų partijos“ parlamentaras Stanislavas Melnykas rastas negyvas prie savo namų. Jis mirė nuo šautinės žaizdos, paliko atsisveikinimo laišką. Geriau žinomas kaip „Achmetovo apsauginis“, S. Melnykas vadovavo apsaugos bendrovei, kuri rūpinosi „Systems Capital Management“ – bendrovės, kurią įsteigė R. Achmetovas, norėdamas diversifikuoti investicijas – turtu.
S. Melnyko ryšiai su R. Achmetovu siekia dar XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai pradedantieji oligarchai iš visos Sovietų Sąjungos pradėjo pigiai supirkinėti valstybines bendroves – tai buvo daroma naudojant pačias įvairiausias priemones, įskaitant ir prievartą bei šantažą.
1999 metais S. Melnykas ėmėsi vadovauti valstybinei priklaususiais Donecko alaus daryklai, kurią 1991 metais įsigijo jai sovietiniais laikais vadovavęs Jurijus Pavlenka. J. Pavlenka buvo nužudytas 1998 metais – tokiu būdu „Systems Capital Management“ galėjo per kitas bendroves ją perimti į savo rankas. Alaus daryklai S. Melnykas vadovavo iki 2005 metų. Tada pradėjo dirbti bendrovės „Luks“ – dar vienos bendrovės, netiesiogiai kontroliuojamos „Systems Capital Management“ – vadovu. Abi bendrovės daugiau nei dešimt metų karaliavo pelningoje Ukrainos alaus rinkoje, gimtajame R. Achmatovo Donecko regione agresyviai perėmė nemažai verslų.
Praėjus trims dienoms po S. Melnyko mirties, savo namuose su kulka kakle rastas dar vienas buvęs „Regionų partijos“ narys ir buvęs Žaporožės regiono gubernatorius Oleksandras Peklušenka.
O. Peklušenka buvo artimai susijęs su R. Achmetovo verslo interesais. 2011 metais, pirmaisiais metais gubernatoriaus poste, „System Capital Management“ priklausanti bendrovė „Metinvest“ įsigijo 50 proc. įmonės „Industrial“ akcijų, jai atiteko ir didžioji buvusio valstybinio plieno gamintojo „Zaporizhtal“ akcijų dalis.
Prieš pat S. Melnyko ir O. Peklušenkos mirtį, laikotarpiu nuo sausio 26 iki vasario 28 dienos mįslingai nutrūko Michailo Čečetovo, Aleksejaus Kolesniko, Mykolo Sergijenkos, Sergejaus Walerio ir Oleksandro Bordiugo gyvenimas. Visi buvo „Regionų partijos“ statytiniai, visi buvo atsidūrę naujosios valdžios dėmesio centre.
M. Čečetovas, kadaise buvęs minėtosios partijos pirmininko pavaduotoju, eidamas Ukrainos valstybinio turto fondo vadovo pareigas, buvo atsakingas už milijardų dolerių vertės valstybinio turto pardavimą. Užstatą už jo paleidimą sumokėjo anonimu panorėjęs išlikti naudos gavėjas, tačiau, taip ir nesulaukęs teismo, M. Čečetovas, palikęs atsisveikino laišką, iškrito pro 17 aukšte esančio buto langą.
Viena iš bendrovių, parduotų prižiūrint M. Čečetovui, buvo geležies rudos kasykla KZhRK. Dėl šios sutarties šiuo metu Jungtinės Karalystės teisme bylinėjasi buvęs Dniepropetrovsko gubernatorius I. Kolomoiskis ir kitas garsus oligarchas Viktoras Pinčukas. Trečiasis verslininkas, susijęs su pardavimu – tas pats Rinatas Achmetovas.
M. Čečetovas ir jo pamaina Valstybinio turto fonde Valentina Semeniuk-Samsonenko taip pat turėjo būti nemenkai informuota apie dalies paties vertingiausio Ukrainos valstybinio turto privatizaciją. Gaila, tačiau šia tema ji jau nieko nebepasakys – 2014 metų rugpjūtį buvo rasta nušauta. Teisėsaugos pareigūnai padarė išvadą, kad moteris nusišovė vyro medžiokliniu šautuvu.
Trūkstant įrodymų, neįmanoma sužinoti, ar R. Achmetovas nurodė šalinti jo senuosius sąjungininkus, o galbūt tie žmonės trukdė kam nors kitam. O gal nutiko taip, kad minėtieji devyni pasiturintys žmonės nepakėlė įtampos, užgulusios prasidėjus tyrimams.
Būtent paskutinė versija labiausiai patinka buvusiai Ukrainos prezidento administracijai.
„Manau, kad tai savižudybės. Nemanau, kad verta tikėti ekspertais, tvirtinančiais, kad jie tiesiog žinojo per daug. Jie (mirę valdininkai) nebuvo labai gilūs ir mąslūs žmonės. Gyvenime jie taip pat buvo gana silpni“, – „Newsweek“ sakė vienas įtakingas V. Janukovyčiaus administracijos pareigūnas.
Stebint, kaip įtakingiausi šalies kaltintojai, vilkintys brangiausiais kostiumais, sėda į naujausius „Porche“, BMW ir „Land Rover“ automobilius, nevalingai peršasi mintis, kad vidutinis valstybės prokuroro atlyginimas, siekiantis apie 400 eurų per mėnesį, tikrai nėra vienintelis jų pajamų šaltinis. Tame pačiame pastate tie žmonės žongliruoja pačiais įvairiausiais interesais. Kai kalbama apie tokius pinigus, tikėtis, kad artimiausiu metu paaiškės tiesa apie tikras ar tariamas savižudybes, itin menka.
Odesoje trys prokurorai vienu balsu juokiasi iš teiginių, esą jų vadovybė nuslėpė S. Melnyčuko nužudymą. Ir jie tikrai turi svarią priežastį juoktis ir būti laimingi – šiais metais keliaus į Londoną stebėti regbio pasaulio čempionato. Sporto šventės, kur bilietas kainuoja apie 400 eurų.