Ši 21 metų stambaus leidybos verslo paveldėtoja buvo dingusi vienerius metus. 19 metų Patricią buvo pagrobę radikalūs kairiojo sparno partizanai, vadinę save Simbioniška išlaisvinimo armija (Symbionese Liberation Army, SLA), rašo cnn.com. Praėjus dviem mėnesiams nuo jos pagrobimo, pradėjo dėtis keisti dalykai. P. Hearst pasauliui paskelbė, kad stoja savo pagrobėjų pusėn.
Tai, kas įvyko po to, privertė visą šalį klausti: „Kas paskatino turtingą koledžo merginą virsti ginkluota teroriste?“. Tai buvo vienas iš nepatogių klausimų, kurie gaubė šią bylą. Prabėgus daugiau kaip 40 metų, aiškių atsakymų vis dar nėra.
Kad suprastumėm Patricią Hearst, turime žinoti, kas ji buvo ir iš kur ji buvo kilusi. Pradėsime nuo to, kad jos šeimai priklausė pilis 109 tūkst. ha teritorijose Kalifornijos San Simeono mieste.
Šią pilį buvo pastatęs žmogus, kurio Patricia niekada nepažinojo – jos senelis Williamas Randolphas Hearstas.
W. R. Hearstas iš esmės išrado bulvarinę žurnalistiką. Jis taip pat įkūrė stambią žiniasklaidos bendrovę, kuri egzistuoja ir šiandien, bei įkvėpė 1941 metų filmą „Citizen Kane“ („Pilietis Keinas“), kurį galima laikyti viena geriausių visų laikų juostų.
Senelis Hearstas buvo gimęs turtingoje šeimoje ir buvo kalnakasybos verslo paveldėtojas. Jis su žmona Millicent susilaukė penkių sūnų, tarp jų ir Randolpho Appersono Hearsto.
Užaugęs Randolphas Appersonas Hearstas 1938 metais vedė Catherine Wood Campbell – turtingą debiutantę iš Džordžijos. Pora susilaukė penkių dukterų, tarp kurių buvo ir Patricia Campbell Hearst. Ji gimė 1954 metų vasario 20-ąją.
Patricia augo Kalifornijoje ir iš San Fransisko važinėdavo į Beverli Hilsą bei Hilsborą – turtingą bendruomenę, esančią maždaug už 35 km į pietus nuo San Fransisko.
Jos vaikystė bėgo „plačiose, žaliose pievelėse, erdviuose ir patogiuose namuose, užmiesčio klubuose su baseinais bei teniso kortais ir jodinėjant žirgais“, rašė ji savo autobiografijoje.
Vaikystėje ji taip pat lankė šaudymo pamokas, kurių pageidavo jos tėvas Randy. Būtent jis išmokė Patty (taip ją vadindavo jos šeima), kaip reikia šaudyti šautuvu. Tačiau 1970 metais, kai Patricia pradėjo lankyti privačią „Crystal Springs“ mergaičių mokyklą, maždaug už 40 km į šiaurės rytus nuo jos namų vyko kai kas visiškai priešinga.
Kalifornijos Berklio mieste pradėjo radikalėti 7-ojo dešimtmečio kontrkultūros likučiai. Kai kurie aktyvistai, įskaitant ir Kalifornijos universiteto Berklyje studentus, sutelkė savo dėmesį ties kalėjimų reforma ir vietos įstaigose pradėjo mokyti kalinius.
Kalifornijos Vakavilio kalėjime, kuris buvo įsikūręs maždaug už valandos kelio nuo universiteto miestelio, studentai susidūrė su nuteistuoju Donaldu DeFreeze`u – žmogumi, kuris vėliau pasivadins Cinque, 1973 metais pabėgs iš kalėjimo ir įkurs karinę grupuotę – Simbioniškąją išlaisvinimo armiją.
SLA nebuvo eilinė radikali gauja: ekspertai sako, kad iš esmės buvo priešingai.
Nors jie norėjo panašėti į „Black Panthers“ ir „Weather Underground“, iš tikrųjų tai buvo nepritapėlių būrys. Vadovaujama D. DeFreeze`o, SLA išaugo iki beveik tuzino narių, kuriuos daugiausia sudarė viduriniosios klasės baltaodžiai jaunuoliai, neturėję sąsajų su politika. Keli iš jų buvo teatro studentai iš Vidurio vakarų.
„Mirtis fašistiniam vabzdžiui, mintančiam žmonių gyvenimu“
Pasitelkusi šį šūkį, SLA tikino kovojanti už skurstančius ir kariaujanti su Amerikos vyriausybe. Tačiau tikrasis jų elgesys buvo kur kas niekingesnis. 1973 metų lapkritį grupuotės nariai ėmėsi pirmųjų „veiksmų“, kai nužudė Oklando mokyklos direktorių Marcusą Fosterį – nes jis ketino įvesti moksleivių tapatybės korteles.
Taigi kodėl šie žiaurūs miesto partizanai susidomėjo Patricia Hearst, kuri 1973 metais buvo tik nežinoma, apolitiška Berklio istorijos studentė? Juos sudomino tai, kas atliks svarbų vaidmenį Patricios istorijoje – žiniasklaidos galia, kuri priklausė jos šeimai.
Artėjant 1973 metų pabaigai, kol SLA kruopščiai planavo vieno Oklando pareigūno nužudymą, Patricia planavo ištekėti už būsimo Kalifornijos universiteto filosofijos daktaro Steveno Weedo. Pora susipažino dar „Crystal Springs“ mokykloje, kur S. Weedas pradėjo dirbti mokytoju. Jam buvo 23-eri, o jai – 16 metų, bet amžiaus skirtumas nesustabdė Patricios.
Kai mergina savo tėvams pranešė, kad susižadėjo, jie užsakė skelbimą spaudoje, įskaitant šeimai priklausiusį laikraštį „The San Francisco Examiner“ ir „San Francisco Chronicle“. Būtent šis Patricios atvaizdas 1973 metų gruodį patraukė SLA nario Billo Harriso žvilgsnį.
Pagalvojusi apie poveikį ir spaudos dėmesį, kurio sulauktų pagrobusi Hearstų atžalą, SLA parengė įmantrų planą. Grupuotės nariai pradėjo stebėti jos namus ir sekti jos judesius, gaudami puikią progą smogti. (Patricia savo autobiografijoje rašė, kad dienomis iki pagrobimo ji „negalėdavo atsikratyti sunkaus, slegiančio jausmo, jog vyksta kažkas negera“, nors ji nežinojo, kad yra sekama.)
Galiausiai 1974 metų vasario 4 dieną, kai Patricia ir jos sužadėtinis savo bute Berklyje žiūrėjo televizorių, kažkas pasibeldė į duris. Netikėta viešnia buvo jauna moteris, vardu Angela Atwood. Tai buvo aktorė, kurią „politinis prabudimas“ privertė prisijungti prie SLA. A. Atwood Patriciai ir Stevenui pareiškė, kad ji padarė autoavariją ir jai reikia pasinaudoti jų telefonu – jos vaidyba ir melas leido D. DeFreeze`ui ir kitam SLA nariui Billui Harrisui įsiveržti į butą su ištrauktais šautuvais.
„Nuleisk savo suš**** galvą žemyn!“
B. Harrisas, kuris davė retą interviu CNN, kai ši televizija kūrė dokumentinį serialą apie P. Hearst, pasakojo, kad būtent tai sušuko D. DeFreeze`as S. Weedui, kol jie jį spardė ir mušė. (Patricia Hearst atmetė visus prašymus duoti interviu šiai CNN laidai.)
Tuo tarpu S. Weedas, kalbėjęs šiame CNN dokumentiniame seriale, teigė manęs, kad juos nori apiplėšti. Kol jis buvo žiauriai mušamas, jo sužadėtinė buvo surišta, jai buvo užrištos akys ir užkimšta burna. Vos per kelias minutes paaiškėjo, ko norėjo užpuolikai.
Besispardančią ir besimuistančią 19 metų studentę jie įgrūdo į automobilio bagažinę ir nusivežė į SLA slėptuvę Kalifornijos Daly City mieste – San Fransisko priemiestyje, kuris buvo vos už 20 minučių kelio nuo Patricios vaikystės namų Hilsbore.
Sužinojusi, kad ją pagrobė SLA, Patricia pradėjo jų bijoti. Ji buvo girdėjusi apie Oklando mokyklos direktoriaus Marcuso Fosterio nužudymą, kuris buvo toks pasibaisėtinas, jog jį pasmerkė net kitos radikalios organizacijos. Patricia, vežiojama tarp SLA slėptuvių Daly City ir San Frasisko centre, buvo slepiama beveik du mėnesius.
Ji teigė, kad buvo mušama, žaginama ir verčiama klausytis radikalių kalbų. Dažnai jai būdavo užrišamos akys, kad ji nematytų savo pagrobėjų. Tačiau jie dažnai su ja kalbėdavosi apie savo siekius. Pagrobėjai jai aiškino, kad ji laikoma įkaite iš dalies dėl to, kad dėl M. Fosterio nužudymo yra sulaikyti du SLA nariai.
Po pagrobimo Patricios šeima elgėsi paklaikusiai: praėjo daugiau kaip dvi paros, kai jie sužinojo, kad jų dukterį pagrobė SLA. Paieškų metu tėvai prie savo namų Hilsbore surengė daugybę spaudos konferencijų: jos buvo vienintelis būdas palaikyti ryšį su SLA ir paprašyti, kad Patty būtų saugiai grąžinta namo.
Kai grupuotė suprato, kad mainais į Patricią jos sulaikyti nariai nebus paleisti, žiniasklaidai jie pranešė, kad laiko Patricią dėl politinės išpirkos ir dėl jos paleidimo derėsis tik tuomet, jei jos šeima parems maisto dalybas vargšams. Norint įgyvendinti pradinius reikalavimus, reikėjo maždaug 400 mln. dolerių, tačiau tokių pinigų Hearstų šeima neturėjo.
Kad apsaugotų savo verslą ir turtą, Patricios senelis Williamas Randolphas Hearstas iš pat pradžių atskyrė nuo verslo savo šeimą. „The Hearst Corporation“ ir kiti fondai, saugoję Hearstų turtą, buvo valdomi profesionalių bendrovių.
Taigi Patricios tėvas Randy neturėjo tų milijonų, kurie buvo reikalingi vargšams. Geriausia, ką jis galėjo padaryti, tai paimti 500 tūkst. dolerių nuosavų santaupų ir įtikinti „Hearst Foundation“ suteikti dar 1,5 mln. dolerių vargšų maisto iniciatyvai. Nepaisant nuoširdžių Hearstų šeimos pastangų, maisto dalybos Oklande baigėsi katastrofiškai: renginys virto riaušėmis.
SLA užkėlė nosį ir pareiškė, kad Hearstų maisto iniciatyva buvo neadekvati, o pačiai Patriciai aiškino, kad tai yra įrodymas, jog ji nerūpi savo šeimai.
Per visą Patricios pagrobimo laikotarpį SLA bendravo su žiniasklaida garso įrašais, kuriuos jie vadino „komunikatais“. Šie įrašai buvo įrodymas, kad Patricia yra gyva, be to, juose buvo keliami reikalavimai dėl išpirkos. Tačiau netrukus pasaulį šokiravo ir pačios Patty Hearst pareiškimas.
„Man buvo liepta pasirinkti: būti paleistai saugioje vietoje arba prisijungti prie Simbioniškosios išlaisvinimo armijos ir kovoti už savo bei visų engiamų žmonių laisvę, – 1974 metų balandžio 3
dieną išplatintame garso įraše pareiškė P. Hearst. – Aš nusprendžiau pasilikti ir kovoti“.
Taigi vos per kelias savaites Patricia Campbell Hearst iš pagrobimo aukos akivaizdžiai virto ginkluota partizane. Kaip įrodymas buvo išplatinta liūdnai pagarsėjusi nuotrauka. Moteris teigė, kad jos naujasis vardas yra Tania.
Iš pradžių daugelis žmonių jos pareiškimą ir nuotrauką palaikė vadovėliniu smegenų plovimo pavyzdžiu arba manė, kad ji buvo prievarta priversta padaryti tokį pranešimą. Tačiau tuomet išaušo balandžio 15-oji.
1974 metų mokesčių dieną Patty Hearst per vaizdo kameras buvo pastebėta laikanti automatinį šautuvą, kai ji ir kiti SLA nariai plėšė San Fransisko banką „Hibernia Bank“. Patricia netgi išrėkė įspėjimą: „Jei tik kas nors pakels savo sup**** galvą, aš ją ištaškysiu!“.
Grupuotė, jautusi lėšų stygių, per šį apiplėšimą pagrobė 10 tūkst. dolerių ir pašovė du praeivius. Ji manė, kad padarė tikrą perversmą. Jie vidury dienos apiplėšė banką ir padarė tai su Patty Hearst – valdančiosios klasės atstove, kuri vos prieš tris mėnesius planavo vasarą ištekėti.
„Taip, tikrai“
Būtent taip atsakė vienas liudininkas, kai buvo paklaustas, ar Patricia buvo pasiryžusi panaudoti savo ginklą. Atrodo, kad su tuo sutiko ir kiti. JAV generalinis prokuroras Williamas Saxbe Patricią ir kitus SLA narius apibūdino kaip „eilinius nusikaltėlius“. Tačiau tai, kas vyko už visuomenės akių, buvo kur kas sudėtingiau.
SLA narys B. Harrisas, pavyzdžiui, tikino, kad Patricios atsivertimas buvo nuoširdus. Jis teigė, kad Patricia pasibjaurėjo tuo, kaip jos tėvai sprendė jos pagrobimo klausimą, ji nebenorėjo grįžti namo ir viename SLA komunikate viešai pareiškė, kad nebenori būti su savo sužadėtiniu S. Weedu.
B. Harrisas ir kiti įtarė, kad Patricia užmezgė romantiškus ryšius su SLA nariu Williamu Lawtonu Wolfe`u. Gimęs daktaro šeimoje Konektikute, W. L. Wolfe`as svajojo tapti archeologu, bet metė mokyklą ir prisijungė prie SLA. Tačiau pati Patricia atkakliai neigė tokias kalbas. Ji tvirtino, kad buvo žaginama, o ne palaikė abipusiu sutarimu grįstus santykius.
Ji taip pat sakė, kad prie SLA prisijungė ne savo noru – tik apsimetė taip pasielgusi, kad liktų gyva. Nepaisant to, iki 1974 metų gegužės Patty Hearst tapo Amerikos kartų pasidalijimo veidu. Kontrkultūros jaunimui, maištavusiam prieš status quo, teroriste virtusi turtinga paveldėtoja buvo didvyrė.
Tačiau vyresnio amžiaus ir konservatyvesniems žmonėms ji buvo pavyzdys, įrodantis visą Amerikos blogį: liberalią tėvystę, kuri leido vaikams atmesti viduriniosios klasės auklėjimą ir spjauti į veidą savo tėvams, kurie sunkiai dirbo, kad juos aprūpintų. Atrodė, kad vos per kelis mėnesius Kalifornijos koledžo studentė iš turtingos devyniolikmetės virto jauna revoliucioniere, troškusia perplėšti šalį pusiau.
Patty Hearst buvo gyvas šių nesutarimų pavyzdys ir įkūnijo šalies pasidalijimą, kuris sudarė sąlygas ultrakonservatyviai politikai iškilti. Praėjus trims mėnesiams nuo Patricios pagrobimo, SLA jau buvo gana garsi. Ši grupuotė buvo pagrobusi turtingą paveldėtoją, išplatinusi žiniasklaidai virtinę pranešimų ir apiplėšusi gerai žinomą banką. Tačiau policija vis dar nežinojo, kur slapstosi jos nariai.
FTB netgi pasitelkė ekstrasensus, kuriuos surado Hearstų šeima, troškusi išsiaiškinti Patricios buvimo vietą. Tačiau ekstrasensai nenumatė, kas įvyko po to. SLA nariai, apimti paranojos, kad bus surasti, 1974 metų gegužę pabėgo į Los Andželą. Patricia vyko su jais, o kad nebūtų sulaikyta, keitė savo išvaizdą. Iki to laiko Patricios statusas SLA gretose jau buvo pasikeitęs.
Jai buvo nuimtas akių raištis ir pančiai, ji nebebuvo laikoma sieninėje spintoje ir buvo oficialiai pakviesta prisijungti prie grupuotės. Tačiau Patricia tvirtino, kad visu 100 proc. tebebuvo emocinėje ir psichinėje nelaisvėje. Tai neįtikino jos kritikų: jie priekaištavo, kad per visus dingimo mėnesius ji taip ir nepabandė pabėgti ar prisišaukti pagalbos.
Iš tikrųjų ji elgėsi priešingai.
1974 metų gegužės 16 dieną Los Andželo Crenshaw bulvare Patricia viena sėdėjo furgone prie sporto prekių parduotuvės. Degimo spynelėje netgi buvo paliktas automobilio raktelis. Ji laukė, kol iš parduotuvės grįš kiti du SLA nariai.
Galiausiai Billas ir Emily Harrisai išniro iš parduotuvės, bet juos sustabdė parduotuvės pardavėjai, pastebėję, kad pora vagiliauja. Patricia, pastebėjusi, kad jos pagrobėjai pateko į bėdą, pasiėmė ne vieną, o du šautuvus ir nedelsdama paleido ugnį.
Ji šaudė tol, kol Harrisai sugebėjo ištrūkti ir įšoko į furgoną, kuriuo visa trijulė pabėgo. Vėliau ji tikino, kad vadovavosi instinktais, kuriuos jai įskiepijo SLA. Tačiau teisėsaugai jos veiksmai vis tiek buvo keisti. Kai sekančią dieną Los Andžele per susišaudymą su policija ir FTB buvo nukauti šeši SLA nariai, Patricia išplatino smerkiantį pranešimą spaudai ir pasiliko su likusiais dviem SLA nariais.
Šiame balso pranešime Patricia kalbėjo apie meilę W. Wolfe`ui, su kuriuo, kitų SLA narių teigimu, ją siejo romantiški jausmai. Jis žuvo per susišaudymą. Patricia jį pavadino „pačiu švelniausiu ir pačiu gražiausiu vyru, kurį kada nors pažinojo“. Tuomet SLA narys B. Harrisas, jo žmona Emily ir Patricia pradėjo slapstytis. Dabar ji buvo ir pagrobimo auka, ir ieškoma bėglė.
Patricia, Billas ir Emily Harrisai slapstėsi Niujorke ir Pensilvanijoje, o vėliau grįžo į Kaliforniją, kur savo revoliuciniais siekiais sugebėjo privilioti daugiau narių. Patricia dalyvavo naujuose nusikaltimuose, įskaitant bandymus susprogdinti policijos automobilius ir dar vieną ginkluotą banko apiplėšimą, kuris baigėsi vieno žmogaus žūtimi.
Daugiau negu metus FTB likdavo per žingsnį nuo jos. Jie nustatydavo SLA slėptuves, bet kai jose pasirodydavo, paaiškėdavo, kad grupuotė dar kartą juos pergudravo. Galiausiai 1975 metų rudenį FTB susekė Patricią, kai ji apsigyveno vienuose namuose su politine pabėgėle Wendy Yoshimura.
Rugsėjo 18 dieną policija ir FTB įsiveržė į šių moterų butą San Fransiske. Wendy iškėlė aukštyn rankas ir pasidavė, bet Patricia dar bandė kovoti. Ji tvirtino, kad bijojo būti pašauta ir pasuko į Wendy miegamąjį. Pareigūnai mano, kad ji pasuko spintos link, kur buvo saugomi ginklai.
Neginčijama tik tai, kad kai policija pagrasino nužudyti Wendy, Patricia grįžo iškėlusi rankas. Po 19 mėnesių dingusi Patty Hearst buvo surasta. Ir nedelsiant sulaikyta.
Areštinėje Patriciai buvo pateikti kaltinimai ginkluotu apiplėšimu ir šaunomojo ginklo naudojimu, siekiant įvykdyti sunkų nusikaltimą, susijusį su 1974 metų balandžio incidentu banke „Hibernia“.
„Pasakykite visiems, kad aš šypsausi, kad jaučiuosi laisva bei stipri ir siunčiu savo linkėjimus bei meilę visoms tenai likusioms seserims bei broliams“.
Kai jai buvo patekti kaltinimai, Patricia savo veiklą apibūdino kaip „miesto partizanės“, revoliuciniu stiliumi iškėlė į viršų savo kumštį ir, pasak žurnalo „Time“, nurodė savo advokatui perduoti pasauliui būtent šią žinią.
Hearstai pasamdė gerus advokatus, tarp kurių buvo ir F. Lee Bailey, 1995 metais dirbęs su O. J. Simpsono byla. Advokatų komanda laikėsi pozicijos, kad Patricios elgesys buvo negailestingo smegenų plovimo ir įbauginimo rezultatas.
Ji buvo terorizuojama, mokoma, kaip reikia kalbėti ir kaip elgtis, tvirtino advokatai. Maža to, ji buvo žaginama. Viskas, ką ji kalbėjo, įskaitant ir jos padarytus nusikaltimus, buvo atlikta iš baimės dėl savo gyvybės. Tačiau per teismą kaltintojai nupiešė visai kitokį paveikslą.
Jie tvirtino, kad Patriciai nebuvo išplautos smegenys, kad ji buvo paprasčiausia maištininkė, kovojusi dėl savo tikslų. Jie nurodė daugybę atvejų, kai Patricia turėjo progą pabėgti ar sulaukti pagalbos, bet to nepadarė. Jie taip pat klausė, kodėl Patricia nešiojo W. Wolfo – vyro, kurį ji kaltino žaginimu – kaklo vėrinį.
Kai viskas buvo pasakyta ir padaryta, 12 asmenų prisiekusiųjų teismas nepatikėjo, kad jai buvo išplautos smegenys ir kad ji buvo priversta apiplėšti banką „Hibernia“.
1976 metų rugsėjį 22 metų Patty Hearst buvo nuteista kalėti septynerius metus.
Iš šios bausmės Patricia už grotų praleido tik 22 mėnesius. 1979 metais JAV prezidentas Jimmy Carteris jai skirtą bausmę sušvelnino.
Patricia ištekėjo už vieno iš asmens sargybinių, pasamdytų saugoti ją teismo metu – San Fransisko policijos pareigūno Bernardo Shaw. Ji pagimdė du vaikus, persikėlė į Konektikutą, parašė atsiminimų knygą apie SLA laikotarpį (vėliau ji išleido ir daugiau knygų) ir nusifilmavo keliuose Johno Waterso filmuose.
2001 metais, paskutinę savo tarnybos dieną, JAV prezidentas Billas Clintonas suteikė Patriciai visišką malonę: tai reiškė, kad jos kriminalinė praeitis yra visiškai užbraukiama. Taigi aktyvi rytinės pakrantės aukštuomenės sluoksnių narė Patty Hearst daugiau nebebuvo kadaise teista banko plėšikė.
Šiandien Patricios gyvenime beveik nebėra likę šios sagos pėdsakų. Savo dienas ji yra paskyrusi tokiai veiklai kaip šunų auginimas parodų varžyboms, nors jos pagrobimas ir trumpa kriminalinė karjera vis dar kursto popkultūrines paskalas.
Auka ar nusikaltėlė? Turtinga paveldėtoja ar ginkluota teroristė? Amerika vis dar negali atsakyti į šį klausimą.