„Ipsos“ atlikta balsavusių žmonių apklausa rodo, kad 36,8 proc. rinkėjų atidavė balsus už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už „Piliečių koaliciją“ (KO).
Suskaičiavus rinkėjų balsus 15-oje proc. apylinkių, kol kas matyti, kad už dabartinę valdančiąją „Teisės ir teisingumo“ partiją (PiS) balsavo 42 proc. rinkėjų.
Rinkimų komisija pranešė, kad baigė skaičiuoti balsus 4 795 iš 31 497 apylinkių.
Esamais duomenimis, Pilietinė koalicija surinko 25,51 proc. balsų. Trečioje vietoje liko „Trečiasis kelias“ – su 13,76 proc., o „Naujoji kairė“ – ketvirta su 8,03 proc. balsų. Kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“ gauna 7,46 proc. balsų.
Apylinkėse, kur jau suskaičiuoti balsai, Seimo rinkimuose dalyvavo 71,80 proc. rinkėjų, t. y., iš 3 288 743 rinkimų teisę turinčių rinkėjų balsavo 2 311 670 žmonių.
Sužinojęs Lenkijos parlamento rinkimuose balsavusių žmonių apklausos rezultatus, „Piliečių koalicijos“ (KO) lyderis Donaldas Tuskas pareiškė, kad atėjo partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymo pabaiga, praneša PAP.
„Šiandien esu laimingiausias žmogus žemėje. Žinau, kad mūsų svajonės buvo dar ambicingesnės, (...) bet niekada gyvenime nebuvau laimingesnis būdamas antroje vietoje. Laimėjo Lenkija, laimėjo demokratija. Pakeitėme juos valdžioje“, – pareiškė D. Tuskas.
„Iškovojome laisvę, iškovojome demokratiją, iškovojome savo mylimą Lenkiją“, – pridėjo jis.
Kaczynskis: PiS tęs savo darbą net ir praradusi daugumą
„Darysime viską, ką galime, kad ir toliau įgyvendintume mūsų programą nepaisant koalicijos prieš mus“, – pareiškė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Anot jo, tyrimų rezultatai rodo, kad PiS parlamento rinkimuose laimi ketvirtą kartą istorijoje ir trečią kartą iš eilės, o tai – didelė partijos ir jos programos Lenkijai sėkmė.
J. Kaczynskis sakė, kad dar neaišku ar „Teisė ir teisingumas“ dar vieną kadenciją bus valdžioje, bet jis pabrėžė, kad PiS neleis Lenkijai prarasti tai, kas svarbiausia šalies istorijoje – nepriklausomybė ir teisė patiems spręsti savo likimą.
Naujienų agentūra PAP skelbia, kad jeigu rinkimų rezultatai bus tokie, kaip apklausos rezultatai, tai valdančioji partija PiS turės 200 mandatų Lenkijos Seime. Nors ji ir būtų didžiausia partija Seime, tačiau turėtų mažiau nei 231 mandatą ir neužsitikrintų daugumos.
Apklausa rodo, kad „Piliečių koalicija“, didžiausia jėga opozicijoje, gautų 163 vietas Seime, „Trečiasis kelias“ – 55, „Naujoji kairė“ – 30, o „Konfederacija – 12 vietų.
Opozicijos partijos bendrai turėtų tiek mandatų, kad galėtų bandyti suformuoti vyriausybę. Jų vadovai išreiškė norą bendradarbiauti, kad pakeistų Lenkijai aštuonerius metus vadovavusią PiS, kuri siekia dar vienos pergalės.
PiS bandymus suformuoti vyriausybę gali apsunkinti tai, kad jokios kitos partijos išskyrus mažesniuosius partnerius iš „Jungtinės dešinės“ koalicijos neišreiškė noro bendradarbiauti.
Be aiškaus nugalėtojo Lenkija gali susidurti su politinių derybų laikotarpiu iki kol bus suformuota vyriausybė.
Pagal konstituciją, prezidentas Andrzejus Duda turi sušaukti pirmąjį parlamento posėdį per 30 dienų po rinkimų. Po pirmosios sesijos jis turės 14 dienų tam, kad paskirtų premjerą.
Tą pačią dieną vyko ir referendumas, bet jame savo nuomonę išreiškė tik 40 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, o reikia daugiau nei 50 proc. aktyvumo, kad jis būtų laikomas įvykusiu.
Dauguma balsavusiųjų pasisakė „ne“ keturiais svarstomais klausimais: dėl ES migrantų perkėlimo plano, dėl valstybės valdomų įmonių privatizavimo, dėl tvoros išardymo pasienyje su Baltarusija ir dėl didesnio pensinio amžiaus.
Po rinkimų Lenkijoje ketverių metų kadencijai bus išrinkta 460 Seimo ir 100 Senato narių.
Rinkimuose į Seimą, parlamento žemuosius rūmus, varžėsi 6 655 kandidatai, iš jų – 2 949 moterys. Senato, parlamento aukštųjų rūmų, rinkimuose yra 360 kandidatų, tarp kurių 69 moterys.
Visose 41 rinkimų apygardoje kandidatų sąrašus užregistravo 6 rinkimų komitetai: „Vieningosios dešinės“ koalicija, kuriai vadovauja partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS); centristų „Pilietinė koalicija“ (KO); „Trečiasis kelias“, susidedantis iš Lenkijos valstiečių partijos (PSL) ir „Lenkijos 2050“; taip pat „Naujoji kairė“; kraštutinės dešinės „Konfederacija“ ir „Nepartiniai vietos valdžios aktyvistai“ (BS).Dar septynios politinės jėgos taip pat registravo savo kandidatų sąrašus, bet tik kai kuriose rinkimų apygardose.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja (ESBO PA) delegavo daugiau nei 100 savo atstovų stebėti šiuos rinkimus, ir tai yra pirmas kartas, kai organizacija vykdo rinkimų stebėjimo misiją Lenkijoje.
Morawieckis: prezidento pavedimu PiS mėgintų suformuoti vyriausybę
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) mėgintų suformuoti vyriausybę, jeigu tik tai pavestų atlikti prezidentas, informuoja PAP.
„Jeigu prezidentas patikės šią misiją laimėjusios partijos kandidatui, be abejo, mes bandysime suformuoti stabilią vyriausybę, kuri vestų Lenkiją per sunkumus, su kuriais susidursime“, – M. Morawieckis sakė visuomeniniam transliuotojui TVP.
Be to, jis minėjo, kad pirmadienį paaiškėję rezultatai gali skirtis nuo apklausos duomenų, o tada mandatų skaičius ir perspektyvos būtų kitokios.
Paklaustas, su kokiomis partijomis PiS galėtų suformuoti koaliciją, M. Morawieckis sakė, kad būtų kalbamasi su tomis politinėmis jėgomis, su kuriomis sutampa Lenkijos vizija ir kurios supranta, jog valstybės labui reikalinga stabili vyriausybė.
Anot jo, vadinamąją vaivorykštės koaliciją vienytų tik neapykanta „Teisei ir teisingumui“. Jis turėjo omenyje galimą trijų pagrindinių opozicijos partijų koaliciją, sudarytą iš „Piliečių koalicijos“ (KO), „Trečiojo kelio“ (TD) ir „Naujosios kairės“ (NL). Remiantis apklausos rezultatais, šios partijos gali tikėtis 248 mandatų ir sudaryti daugumą.
Rinkimų nuotaikos Lenkijoje: nuo besąlygiško palaikymo valdantiesiems iki minčių apie emigraciją
Delfi sekmadienį pakalbino į rinkimus atėjusius Varšuvos gyventojus, o jų atsakymai patvirtino tai, kad Lenkijos visuomenė šiuo metu labai poliarizuota: vieni besąlygiškai palaiko dabartinius valdančiuosius ir jokių pokyčių nenori, kiti teigė galvojantys apie emigraciją, jei šalis ir toliau eis tuo pačiu keliu.
„Sunku pasakyti, ar einame tikrai pačiu geriausiu keliu, bet manau, kad greičiau taip“, – tikino Varšuvoje balsavusi Bronislawa. Ji neatskleidė, už ką atidavė savo balsą.
„Esu patenkinta tuo, kad čia gyvenu. Dabar man viskas gerai ir tikiuosi, kad viskas išliks taip pat“, – išėjusi iš balsavimo apylinkės komentavo varšuvietė Maria.
Dar tik balsuoti skubėjusi Iza teigė, kad labiausiai iš šių rinkimų tikisi „normalumo“ ir čia pat paaiškino, jog ne viskas šalyje ją dabar tenkina, bet kardinalių permainų nenorinti.
„Noriu aiškių taisyklių, aiškaus reguliavimo. Balsuosiu už tuos, kurie šiuo metu yra valdžioje“, – prisipažino moteris.
„Nesu viskuo patenkinta, tačiau renkuosi, mano manymu, geriausią variantą, kokį šiuo metu turime“, – paaiškino ji.
Iza teigė, kad šiuo metu nėra kitos partijos, kuri pasiūlytų geresnį šalies valdymo modelį.
Su savo tautietėmis visiškai nesutiko balsavime jau dalyvavusi Patrycja.
„Laukiu pokyčių. Vienareikšmiškai laukiu pokyčių: kitokio požiūrio į žmones, kitokio viešųjų pinigų valdymo. Noriu proeuropietiško kelio, pagarbos, vienybės“, – kalbėjo Varšuvos gyventoja.
„Esu visiškai nepatenkinta dabartine padėtimi. Tai nėra šalis, kurioje norėčiau gyventi. Jei rytoj paaiškės, kad rinkimuose vėl laimės valdančioji partija, svarstysiu galimybę išvykti iš šalies“, – pridūrė Patrycja.
Savo vardo atskleisti nenorėjęs varšuvietis komentare Delfi pripažino, kad šiuo rinkiminiu laikotarpiu šalies visuomenė labai susiskaldžiusi.
„Susiskaldymo iš tiesų daug. Juolab kad ir politinė diskusija neretai ne paties aukščiausio lygio. Tikiuosi, kad artimiausiu metu tai pasikeis. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, tačiau norėčiau, kad diskusijos būtų kultūringesnės“, – teigė vyras.