Jis taip pat suteikė Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May 10 dienų imtis veiksmų.
Šį naują ultimatumą D. Tuskas paskelbė po derybų su Th. May Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo kuluaruose, nors į keblią padėtį patekusi premjerė ši pokalbį apibūdino kaip „labai teigiamą“.
Iki šios datos gruodžio 4 d. dar įvyks svarbus Th. May susitikimas su Europos Komisijos (EK) vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu. Iki tol Britanijos premjerė turi pasiekti svarbią pažangą svarbiausiais „Brexit“ klausimais.
Jei tai nepavyks, ES lyderiai per kitą aukščiausio lygio susitikimą gruodžio 14–15 d. atsisakys atverti kitą derybų etapą, apimantį ateities prekybos susitarimą ir pereinamojo laikotarpio sąlygas, galiosiančias Britanijai išstojus iš Bendrijos 2019 metų kovą.
„Įmanoma pasiekti pakankamos pažangos „Brexit“ derybose per gruodį vyksiantį EUCO (Europos Vadovų Tarybos susitikimą). Tačiau tai tebėra didžiulis iššūkis, – po susitikimo su Th. May savo „Twitter“ paskyroje rašė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas. – Turime per ateinančias 10 dienų pamatyti Jungtinės Karalystės pažangą visais klausimais, taip pat dėl Airijos.“
ES reikalauja, kad prieš pradedant derybas dėl ateities santykių Didžioji Britanija įsipareigotų trimis jautriais skyrybų klausimais – dėl išstojimo sąskaitos, sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos statuso bei dėl Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių.
„Teigiama atmosfera“
ES vadovai tikėjosi, kad Th. May dėl išstojimo sąskaitos pateiks naujų pasiūlymų. Kaip pranešama, Didžiosios Britanijos ministrai šią savaitę sutarė pasiūlymą padvigubinti – iki 40 milijardų eurų.
Vis dėlto ES šaltiniai anksčiau yra sakę, kad finansinių įsipareigojimų Bendrijai, kuriuos Britanija turėtų įvykdyti pasitraukdama iš bloko, suma gali siekti 60–100 mlrd. eurų.
„Dar reikia išspręsti virtinę klausimų įvairiomis temomis, kuriomis deramės, – susitikusi su D. Tusku aukščiausio lygio susitikimo su šešių posovietinių valstybių vadovais kuluaruose teigė Th. May. – Tačiau derybose tvyro teigiama atmosfera ir nuoširdus pojūtis, kad kartu siekiame judėti pirmyn.“
Th. May tvirtino, kad Didžioji Britanija „gerbs įsipareigojimus“ dėl finansinio susitarimo, ir teigė, kad drauge su Airija siekiama užtikrinti, kad laisvo prekių ir žmonių judėjimo per abiejų šalių sieną režimas nebūtų suvaržytas.
ES valstybės vis labiau nekantrauja ir nori Didžiosios Britanijos kompromisų. Vis dėlto nerimaujama, kad trapi Th. May vadovaujama konservatorių vyriausybė jų užtikrinti negalės net labai norėdama.
Derybos dėl išstojimo nebuvo pradėtos beveik metus po 2016 m. įvykusio referendumo dėl „Brexit“ ir nuo tada tebėra iš esmės įstrigusios: visų pirma dėl „skyrybų“ sąskaitos, taip pat dėl sienos su Airija statuso.
Siekdama užtikrinti pažangą, Th. May taip pat susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Belgijos, Danijos bei Lietuvos vadovais, kuriuos patikino, kad galutinis „Brexit“ susitarimas neįmanomas be susitarimo dėl prekybos.
A. Merkel, laikomos įtakingiausia Europos lydere, reputacijai pakenkė žlugusios derybos dėl koalicijos Vokietijoje. Tačiau paskubomis surengtos Th. May derybos su kanclere buvo „labai konstruktyvios“, pranešė Britanijos vyriausybės vadovės biuras.
Belgijos premjeras Charles'is Michelis po susitikimo su Th. May savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad „visų interesas – aiškumas dėl ateities santykių“, o Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas teigė: „Nusprendžiau šiuo klausimu būti optimistas.“
„Airijos klausimas – neišsprendžiamas“
Airijos vyriausybė šį klausimą iškėlė į darbotvarkės viršų, reikalaudama, kad Didžioji Britanija dabar pateiktų sprendimų, kaip išvengti pasienio patikros postų grąžinimo į pasienį, jau seniai tvyrant religinei įtampai su Šiaurės Airija.
„Jei nebus pasiekta pažangos, t. y., daugiau aiškumo ir patikimumo bei išvengta „kietos“ sienos Airijos saloje, negalėsime pereiti prie antrojo etapo“, – tvirtino Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney.
Tačiau S. Coveney pripažino, kad dėl politinės krizės Airijoje, kilusios dėl vicepremjerės nesugebėjimo apsaugoti vieno šaltinio, pranešusio apie šalies policijoje išsikerojusią korupciją, vyriausybė atsidūrė „nesaugioje padėtyje“.
„Finansiniai reikalai yra paprasčiausia derybų pusė. Kol kas Airijos klausimas atrodo neišsprendžiamas“, – teigė ES diplomatas.
Jei susitarimo nepavyks pasiekti per susitikimą gruodį, deryboms dėl prekybos liks mažai laiko. ES jas siekia užbaigti kitų metų spalį, kad susitarimą iki 2019 m. kovo 19 d. numatyto Didžiosios Britanijos išstojimo spėtų ratifikuoti ES šalių parlamentai.
Tačiau Th. May teigė, kad jos dalyvavimas vadinamajame Rytų partnerystės viršūnių susitikime su šešiomis buvusiomis sovietinėmis valstybėmis parodė, kad Didžioji Britanija „besąlygiškai įsipareigojusi išlaikyti Europos saugumą“, net jeigu išstos iš Europos Sąjungos.
Ji taip pat paminėjo Maskvos keliamą grėsmę, tvirtindama, kad Europa privalo „atviromis akimis žvelgti į priešiškai nusiteikusių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, veiksmus, kuriais siekiama sudraskyti mūsų kolektyvinę galią“.