Remdamiesi „Al Jazeera“ gautais interviu ir dokumentais, tyrėjai nustatė pareigūnus, kurie išduodavo padirbtus dokumentus siekdami asmeninės naudos, o tokiais savo veiksmais palengvindavo prekybą organais. Prekeiviai organais medžiodavo skurdžiai gyvenančius jemeniečius, norinčius keliauti į Egiptą ir parduoti savo inkstą ir gauti pinigų, kurie leistų bent kurį laiką sudurti galą su galu.
Vienam iš tokių jemeniečių, Achmedui (vardas pakeistas), bičiulis 2014 metais prasitarė, kad jis už savo inkstą gali gauti 5 tūkst. JAV dolerių. Vyras sutiko parduoti savo organą ir jau netrukus skrido lėktuvu į Kairą. Tuomet Jemene dar nebuvo kilusi didžiausia pasaulyje humanitarinė krizė ir karas, dėl kurių 80 proc. šalies gyventojų prireikė humanitarinės pagalbos. Tačiau jau tada Jemenas buvo skurdžiausia Artimųjų Rytų šalis – ten net pusė gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.
Parduoti organus Jemene nėra nelegalu, tačiau tai nelegalu Egipte, kur trys „Al Jazeera“ kalbinti donorai, o taip pat šimtai kitų žmonių, papasakojusių savo istorijas vienai Jemeno nevyriausybinei organizacijai, pardavė savo organų.
Užverbavo tarpininkas
Prekybos organais tinklas donorų rado per tarpininkus Jemene, kurie surasdavo organų parduoti sutinkančių žmonių ir suvesdavo juos su tarpininkais Egipte, kurie pasirūpindavo kelione, apgyvendinimu ir operacija.
Tarpininkai į tokią veiklą įsitraukė dėl skirtingų priežasčių. Vienas egiptietis tarpininkas „Al Jazeera“ kanalui sakė, kad užsiimti šia veikla pradėjo, kai jo broliui prireikė inksto ir jis jį nusipirko iš vieno jemeniečio donoro.
„Po operacijos jemenietis donoras sugrįžo namo, tačiau mes ir toliau palaikėme ryšį. Ir jis ėmė man sakyti, kad gali rasti norinčių parduoti savo organų žmonių, jeigu aš surasiu žmonių, kuriems reikia tokios transplantacijos“, – pasakojo vyras.
„Al Jazeera“ kalbintas jemenietis tarpininkas iš pradžių buvo atrinktas kaip donoras, tačiau jis netiko nė vienam tinklo klientų. Tada jo buvo paprašyta Jemene surasti žmonių, norinčių parduoti inkstą. Jam už tokį darbą buvo pažadėtas 1 tūkst. JAV dolerių atlygis už kiekvieną surastą donorą.
Jemeno kovos su prekyba žmonėmis organizacijos vadovas Nabilis al Fadhilis „Al Jazeera“ kanalui sakė, kad jo organizacija turi patikimų duomenų apie maždaug tūkstantį organų pardavimo atvejų, tačiau manoma, kad iš tiesų šis skaičius gali siekti dešimtis tūkstančių.
„Iš tūkstančio mūsų kalbintų žmonių, 900 pardavė savo inkstus, o vėliau sugrįžo į Jemeną kaip tarpininkai ieškoti naujų aukų“, – praėjusių metų pabaigoje duoto interviu metu sakė N. al Fadhilis.
Įsivėlusios Egipto ligoninės
Pacientai, kuriems reikėjo inksto, susisiekdavo su tinklu, kuris turėjo visą norinčių tapti donorais katalogą. Kai buvo randamas tinkamas donoras, beveik iš karto buvo atliekama operacija, po kurios jemenietis donoras skubiai būdavo parskraidinamas namo, suteikiant labai mažai laiko atsigauti po sudėtingos chirurginės intervencijos. Dėl to donorui didėjo komplikacijų rizika. Be to, žmogui buvo sunku grįžti prie bet kokio sunkaus fizinio darbo.
Kelios ligoninės Egipte susilaukė kaltinimų, kad atlieka operacijas tokiems donorams. Per pastaruosius penkerius metus Egipto valdžia atskleidė žinomus gydytojus ir ligonines, bendradarbiaujančius su prekybos organais tinklais.
„Mes dirbame tiek su valstybinėmis, tiek su privačiomis ligoninėmis“, – kanalui „Al Jazeera“ sakė jau minėtas egiptietis tarpininkas.
N. al Fadhilio turimais 2014 metų duomenimis, vis iškildavo vienos ligoninės pavadinimas. Tačiau ten niekas nebuvo suimtas, nors jis ir informavo kovos su prekyba žmonėmis organizacijas Egipte. Ta ligoninė yra Kaire veikianti „Wadi El Neel Hospital“.
Ši ligoninė yra viena iš 48 ligoninių, kurioms Egipto valdžia išdavusi licenciją atlikti transplantacijas. Šaltiniai kanalui „Al Jazeera“ sakė, kad daugelis egiptiečių šią ligoninę vadina „Mukhabarat“ arba „Žvalgybos“ ligonine.
„Mukhabarat“ ligoninėje operuojami tik donorai iš Jemeno. O organai persodinami pacientams iš Saudo Arabijos ir kitiems užsieniečiams“, – „Al Jazeera“ kanalui sakė minėtas jemenietis tarpininkas.
„Al Jazeera“ susiekė su šia ligonine ir kalbėjosi su asmeniu, prisistačiusiu vadybininku. Jis neigė bet kokius kaltinimus ir citavo vieną Egipto įstatymą: „Jeigu pacientas yra jemenietis, tuomet donoras privalo būti jemenietis. Su ambasados akredituotu pasu ir su ambasados leidimu atiduoti savo organą. Šis įstatymas galioja jau daugelį metų. Visa kita – nesąmonė“.
Egipto ligoninėse, kurios yra licencijuotos atlikti organų transplantacijas, donorai taip pat privalo raštu ar prieš kamerą paliudyti, kad savanoriškai atiduoda organą. Visi trys kanalo kalbinti jemeniečiai donorai tai padarė.
Įsivėlusi ir Jemeno ambasada
Visi trys minėti donorai pardavė savo organus ne Jemeno piliečiams.
„Jie rado moterį iš Jungtinių Arabų Emyratų, kuriai reikėjo inksto. Taigi atlikome kraujo ir audinių tyrimus, ir buvo nustatyta, kad mes atitinkame. Taigi leidausi operuojamas... Vėliau ji manęs paklausė, kiek gavau, ir aš atsakiau, kad 5 tūkst. JAV dolerių. O ji man atsakė, kad sumokėjo 50 tūkst. JAV dolerių“, – pasakojo Achmedas.
Jemeno ambasados Kaire teigimu, organo donoras ir jo gavėjas ne tik turi būti tos pačios tautybės, bet ir turi būti susiję giminystės ryšiais. Tokio ryšio buvimą patvirtina Jemeno užsienio reikalų ir teisingumo ministerijos. Tačiau būtent ambasados, gaunančios popierius ir koordinuojančios viską su Egipto sveikatos apsaugos ministerija, pareiga yra galutinai sutvarkyti visus popierius, kad būtų pritarta transplantacijai.
Pasak „Al Jazeera“ kalbinto jemeniečio tarpininko, ambasados darbuotojai yra labai paslaugus... už tam tikrą kainą.
„Ambasada paskelbė, kad nelegalu atiduoti savo organą, nebent donuojama šeimos nariui, o šeimyninį ryšį turi aprobuoti ambasada. Donuoti organą laukė 15 ar 20 žmonių, tačiau procesas įstrigo. Tada tinklas mane nusiuntė į Jemeną, kur turėjau gauti reikalingų dokumentų įrodyti tam giminystės ryšiui“, – pasakojo tarpininkas.
„Aš susitariau su vienu teisėju, kad šis gaus 320 JAV dolerių už kiekvieną atvejį, jis pažadėjo pasirūpinti, kad užsienio reikalų ministerijoje dokumentai būtų pasirašyti. Buvau sutvarkęs tris atvejus, kai su manimi susisiekė ir liepė viską nutraukti, nes rado kažką ambasadoje, kas gali aprobuoti prašymus už 500 JAV dolerių už vieną“, – pasakojo vyras.
Pasak egiptiečio tarpininko, bendradarbiavimas su Jemeno pareigūnais yra itin svarbus šiam procesui. „Atvirai kalbant, mūsų darbas būtų neįmanomas be bendradarbiavimo su valdžios institucijomis ten (Jemene), nes tai kaip reikiant palengvina jemeniečių atgabenimą į Egiptą yra gerokai lengvesnis“, – sakė tarpininkas.
N. al Fadhilis sako įtariantis, kad į šį reikalą yra įsivėlusi ambasada. „Egipte buvo pažeidinėjami įstatymai ir mūsų ambasada galėjo imtis veiksmų. Tačiau jie viską neigia... ir ambasada iki šiol yra įsivėlusi, nes šis verslas jiems atneša didelių pinigų“, – sakė jis.
Po daugybė pastangų susisiekti su ambasada „Al Jazeera“ sulaukė atsakymo iš žiniasklaidos atašė Baleegho al-Mukhlafi, kuris pareiškė: „Vienintelis dalykas, ką daro ambasada, tai kreipiasi į sveikatos priežiūros institucijas, kai sutvarkomi Egipto sveikatos priežiūros ministerijos ir teismų reikalaujami dokumentai“.
Ambasada neigia bet kokias sąsajas.
Jemeniečiai įstrigę Egipte
Šiuo metu Egipte yra daug jemeniečių, norinčių parduoti savo organų ir taip užsidirbti pragyvenimui, sako N. al Fadhilis. Jie atvyko į Egiptą bėgdami nuo smurto Jemene ir negali grįžti dėl prastėjančios padėties ir dėl to, kad uždarytas Sanos oro uostas.
Bendras atvejų skaičius 2014–2015 metais buvo sumažėjęs, kai Egipto valdžia ėmėsi nebeįsileisti Jemeno piliečių. Tačiau vis dar daug jemeniečių įstrigę Egipte.
„Jemeniečiai, išvykę į Egiptą dar prieš kylant karui, dabar yra įstrigę ten ir yra priversti iš nevilties parduoti savo inkstus. Jau esame užfiksavę daugiau nei 200 tokių atvejų“, – kanalui „Al Jazeera“ sakė N. al-Fadhilis.
Jis ir kiti jo kolegos, siekiantys nutraukti tokią prekybą, norėtų, kad keistųsi vyriausybės politika, kuri leis padaryti galą tokiai prekybai. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę padėtį Jemene, mažai tikėtina, kad kas nors iš esmės pasikeis. Be to, kovos su prekyba organizacijos, kaip ir daugelis kitų nevyriausybinių organizacijų, sunkiai gali tęsti veiklą karo apimtoje šalyje.
„Mes vis dar sulaukiame grasinimų ir jaučiame didelį spaudimą. Tai veikiausiai bus mano paskutinis interviu, nes gyvename šalyje, kur net humanitarinė veikla yra uždrausta, – sakė N. al Fadhilis. – Nėra būdo mums iš tiesų dirbti ir mėginti tai sustabdyti, kai esame karo, destrukcijos ir skurdo sūkuryje, ir žmonės vos išgali nusipirkti maisto. Nėra kito sprendimo būdo, kaip tik nutraukti karą, atstatyti šalį, įdarbinti žmones. Tai yra vienintelis sprendimas. Tačiau tai tiesiog yra neįmanoma.“
Praėjus keliems mėnesiams po šio interviu, įvykusio pradėjusiais metais, N. al Fadhilio organizaciją uždarė husių pajėgos, ir jis buvo priverstas išvykti iš Jemeno.