Visgi viena iš tyrimo autorių teigė naujienų agentūrai AFP, kad nors tyrimas parodė, jog minėta atmaina gali užsikrėsti jau paskiepyti asmenys, nėra duomenų apie tai, ar tokiu atveju ši atmaina gali sukelti sunkią ligos formą.
Tel Avivo universiteto ir didžiausio Izraelio sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos „Clalit“ atliktame tyrime palyginta 400 neskiepytų žmonių, užsikrėtusių COVID-19, su 400 iš dalies arba visiškai paskiepytų žmonių, kurie taip pat buvo užsikrėtę COVID-19.
Remiantis tyrimu, kurio pirminiai duomenys buvo paskelbti šeštadienį ir šiuo metu yra peržiūrimi, PAR atmaina sudarė mažiau nei 1 proc. koronaviruso atvejų Izraelyje.
Visgi tarp 150 tyrime dalyvavusių žmonių, kurie buvo paskiepyti reikiamu skaičiumi vakcinos dozių ir kurie vis tiek užsikrėtė COVID-19, užsikrėtimas PAR atmaina buvo aštuonis kartus didesnis nei tarp neskiepytų asmenų“, sakoma tyrime.
„Tai reiškia, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, nors ir yra labai veiksminga, tikriausiai neužtikrina tokio paties lygio apsaugos nuo PAR (B.1.351) atmainos“, – priduriama tyrime.
„PAR atmaina tam tikru mastu gali pralaužti vakcinos teikiamą apsaugą“, – pažymėjo profesorė Adi Stern iš Tel Avivo universiteto Šmunio biomedicinos ir vėžio tyrimų mokyklos, viena iš tyrimo autorių.
A. Stern sekmadienį teigė naujienų agentūrai AFP, kad tyrime nebuvo įvertinta, ar reikiamu vakcinos dozių skaičiumi paskiepytiems izraeliečiams, užsikrėtusiems PAR atmaina – iš viso aštuoniems asmenims – pasireiškė sunki ligos forma.
„Kadangi nustatėme labai mažą skaičių vakcinuotų asmenų, užsikrėtusių B.1.351, statistiškai beprasmiška pranešti apie ligos rezultatus“, – pridūrė ji.
Atsargumo priemonės
Du vasario mėnesį žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbti tyrimai, kuriuos atliko pagrindinės vakcinų gamintojos „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“, parodė, kad antikūnų skaičius po vakcinacijos buvo mažesnis pas tuos žmones, kurie užsikrėtė PAR atmaina, o tai rodo sumažėjusią apsaugą.
Izraelyje atliktas tyrimas buvo pirmasis su tikrais pacientais atliktas tyrimas, siekiant įvertinti PAR atmainos galimybes apeiti vakcinos sukurtus gynybinius mechanizmus.
Šalyje pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę 5,3 mln. žmonių, o 4,9 mln., arba 53 proc., yra gavę dvi dozes.
Ankstesnis „Clalit“ tyrimas, apėmęs apie 1,2 mln. izraeliečių, parodė, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos efektyvumas nuo COVID-19 siekia 94 procentus.
Įsibėgėjus skiepijimo programai, Izraelis sušvelnino daugelį apribojimų, tačiau vis dar taikomos įvairios priemonės, įskaitant reikalavimą dėvėti veido kaukes ir „žaliųjų pasų“ sistemą, suteikiančią prieigą prie tam tikrų vietų tik pasiskiepijusiems asmenims.
Ranas Baliceris iš „Clalit“, vienas iš tyrimo autorių, teigė naujienų agentūrai AFP, kad rezultatai galėtų padėti valstybėms nuspręsti, kaip geriausiai sušvelninti apribojimus.
Pasak jo, skiepai, veido kaukių dėvėjimas ir kitos saugumo priemonės greičiausiai padėjo apriboti PAR atmainos plitimą, nepaisant akivaizdaus šios atmainos gebėjimo prasiveržti per „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos „gynybą“.
Visų šių veiksnių derinys „greičiausiai <...> užkerta kelią viruso atmainų, įskaitant PAR, plitimui“ Izraelyje, teigė profesorius.
„Švelnindami nemedikamentines intervencijas, turime tai daryti palaipsniui, kad neperžengtume ribos, kuri leistų šios atmainoms plisti“, – pridūrė jis.