Jeigu šio savo pažado jis laikysis ir po pergalės rinkimuose, Slovakijos, kuri aktyviai palaiko Rusijos užpultą Ukrainą, laukia esminiai pokyčiai, rašo „Reuters“. Šiuo metu Bratislava Kyjivui padeda ginklais ir aktyviai palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO.
„Bet kokiu atveju jie turės susėsti ir kažkaip susitarti. Rusija niekada neatiduos Krymo ir neapleis kontroliuojamų teritorijų“, – teigia R. Fico.
Tikrai nėra garantijos, kad R. Fico laimės rinkimus. Dauguma nežadama nė vienai partijai, o sudaryti valdančiąją koaliciją nebus lengva. Vakarų diplomatai ir Kyjivo atstovai taip pat mano, kad tokios mažos valstybės kaip Slovakija įtaka Europos Sąjungos ir NATO politikai yra labai ribota.
Kaip ten bebūtų, 59 metų politikas kaip reikiant nustebino Briuselį – tiek kritika sankcijoms Rusijai, tiek raginimu suartėti su Maskva pasibaigus karui, tiek pažadu vetuoti Ukrainos narystę NATO, jeigu kada nors tokia galimybė atsiras.
Rinkimų kampanijos metu R. Fico yra sakęs, kad karas „prasidėjo 2014 metais, kai Ukrainos naciai ir fašistai pradėjo Donbase ir Luhanske žudyti Rusijos piliečius“, taip atkartodamas Maskvos argumentus, kodėl nusprendė remti rytines Ukrainos teritorijas perėmusius separatistus.
Šalyje, kurios gyventojai dar kenčia COVID paliktus ekonominius skaudulius, didelę su karu Ukrainoje susijusią infliaciją ir nelegalių imigrantų antplūdį, R. Fico partija visuomenės apklausose džiaugiasi minimalia lyderyste. Dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje dar labiau sukiršino rinkėjus ir paskatino visuomenės skepticizmą dėl paramos Ukrainai, konstatuoja sociologai.
R. Fico nepanoro būti pakalbintas „Reuters“ rengiant publikaciją, neatsakė ir į jam elektroniniu paštu nusiųstus klausimus.
„Neturėtume ginklais remti Ukrainos, nes blogis tik gimdo naują blogį. Jei mes juos remsime, tas karas niekada nesibaigs“, – teigia R. Fico kalbos ketvirtadienį pasiklausiusi 68 metų pensininkė Eleonora Tanacova.
Nerimas Vakaruose
R. Fico rinkimų kampanijos retorika ne juokais kelia nerimą Slovakijos sąjungininkams, patvirtina net keturi Vakarų diplomatai.
Belaukiant didesnio Ukrainos kontrpuolimo proveržio (kyla klausimų, kiek ilgai sąjungininkai užtikrins sklandžią finansinę ir karinę paramą), Europos Sąjungos ir NATO lyderiai desperatiškai bando išsaugoti jungtinį prieš Maskvą nukreiptą frontą.
R. Fico taip pat gali suvienyti jėgas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu – Europos atsiskyrėliu, išlaikiusiu artimus santykius su Rusija, o tai gresia dar didesniais konfliktais su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų, karo Ukrainoje ir migracijos. Tik pragmatiški R. Fico sprendimai iš praeitų kadencijų, kai jis padėjo Slovakijai įsivesti eurą ir išvengti didesnių nesutarimų su Europos Sąjunga ir NATO partneriais, tokius nuogąstavimus kiek užglaisto.
„Rusijos kariai prie jūsų sienos ir nutrūkę santykiai su sąjungininkais, nejaugi šito norite? Ar tikrai po rinkimų vėl taps tuo pragmatiku, kokiu buvo?“ – klausia vienas diplomatas.
Antrasis kalbintas diplomatas įsitikinęs, kad R. Fico, atsižvelgdamas į amunicijos gamintojų ir remonto bazės ekonominę svarbą, bei išsekusias šalies karines atsargas, jei tik galėtų, nedvejodamas nutrauktų paramą Ukrainai.
Ir galios svertas, beje, Briuselio rankose. Teisinės valstybės klausimais jis gali įšaldyti Europos Sąjungos finansinę paramą Slovakijai, o šaliai, kurios fiskalinis deficitas šiais metais prognozuojamas net 6,85 proc. BVP (didžiausias euro zonoje), dabar to reikia mažiausiai.
Ukrainos pareigūnai sako, kad jiems kelia nerimą V. Orbano koalicijos Europos Sąjungos viduje perspektyvos, tačiau pabrėžia, kad Vengrija įprastai priimdama svarbius sprendimus ribų neperžengia, todėl tikisi ribotos R. Fico pergalės įtakos užsienio politikai.
Be to, R. Fico socialiai konservatyvi SMER-SSD partija pirmauti visuomenės apklausose su 19,4 proc. palaikymu pradėjo tik dabar, o jai ant kulnų lipa liberalioji partija „Progresyvi Slovakija“ su 18,2 proc. Labai daug priklausys nuo to, kaip rinkimuose seksis mažesnėms partijoms.
Melagienos
R. Fico, kuris 2018 metais buvo priverstas atsistatydinti dėl protestų, kilusių po tiriamosios žurnalistikos žurnalisto nužudymo, atsidūręs opozicijoje tapo žymai radikalesnis.
Katarina Klingova iš ekspertų grupės „Globsec“ sako, kad per tą laiką ėmė aktyviai plisti dezinformacija, kuri ir pakenkė visuomenės paramai Ukrainai.
Anot ekspertės, Slovakija ilgą laiką buvo labai tinkama dirva prorusiškiems naratyvams, tą lėmė istorinė priklausomybė, menkas visuomenės pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei politikų bandymai į populiariąją politiką prakišti radikalių idėjų.
„2015 metais šie naratyvai buvo informacinio spektro paraštėse, bet dabar tereikia įsijungti televizorių ir kone per kiekvienus debatus pasirodo politikuojančių, kurie naudoja dezinformacijos naratyvus. Jie nebūtinai turi remti Kremlių, tačiau neabejotinai veikia Rusijos interesų naudai“, – konstatuoja ekspertė.
2023 metų pradžioje daugiau nei 40 tūkst. slovakų pasirašė peticijas, skirtas išvengti šaukimo mobilizacijos atveju, o viskas prasidėjo socialiniuose tinkluose pasklidus melagienai, kad jau tuoj bus kviečiama kariauti Ukrainoje. Nors melagiena ir buvo demaskuota, žmonių reakcija į šią dezinformaciją parodė, kokią didžiulę įtaką klaidinga informacija apie karą Ukrainoje daro 5,5 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje.
„Globsec“ šiais metais atlikta apklausa atskleidė, kad tik 40 proc. slovakų galvoja, kad už invaziją į Ukrainą atsakinga Rusija – tai mažiausias skaičius visoje Vidurio ir Rytų Europoje.