Ukraina ir separatistai sako, kad paliaubų laikomasi

Ukraina ir prorusiški separatistai ketvirtadienį paskelbė, kad jų pajėgos laikosi susitarimo nutraukti ugnį, sudarytą prasidedant naujiems mokslo metams ir siekiant sustabdyti pastaruoju metu suintensyvėjusį smurtą.

Kariaujančios šalys dėl naujausių laikinų paliaubų susitarė rugpjūčio 26 dieną Minske.

Baltarusijos sostinėje, padedant Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, buvo pasirašyta ir 2015 metų vasario taikos sutartis.

Tačiau tas susitarimas ir vėlesnė laikinų paliaubų virtinė tik iš dalies sumažino smurtą per jau dvejus metus ir keturis mėnesius besitęsiantį smurtą. Šis konfliktas pareikalavo beveik 9,6 tūkst. gyvybių ir privertė maždaug 2 mln. gyventojų palikti savo namus.

Po ankstesnių paliaubų, paskelbtų balandį, du mėnesius vyko susirėmimai, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai sakė, jog tas smurtas beveik prilygo didelio masto karui.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškime nurodė, kad rugsėjo 1-osios paliaubos „galioja nuo 12 val. 5 min.“ (vietos ir Lietuvos laiku).

Separatistų oficialioje naujienų svetainėje kovotojų vadas Eduardas Basurinas patvirtino, kad „po vidurnakčio pažeidimų nebuvo“.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį bendrame pareiškime išreiškė viltį, kad šis žingsnis žymi „ilgalaikio ugnies nutraukimo pradžią“.

Tokie pranešimai gali padėti mažinti įtampą, pakurstytą praėjusį mėnesį Maskvos pareikštų kaltinimų, kad Ukraina rezga sąmokslą įsiveržti į Krymo pusiasalį, Rusijos aneksuotą 2014 metų kovą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, o P.Porošenka sakė, kad baiminasi galinčio atsinaujinti tokio paties karo, kuris 2014 metais kone kasdien pareikalaudavo dešimčių gyvybių.

Rusija neigia, kad režisuoja ar remia šį konfliktą keršydama, kad buvusioje sovietinėje Ukrainoje 2014 metų vasarį per proeuropietišką sukilimą buvo nuversta Maskvos palaikoma vadovybė.

Tačiau Vašingtonas ir Briuselis paskelbė griežtas ekonomines ir kitokias sankcijas Rusijos valstybinėms bendrovėms ir pareigūnams, reaguodami į Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją ir įtariamą kišimąsi Rytų Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą naujų sankcijų Rusijai sąrašą. Jame, be kitų, yra sankcijos bankui „Rossija“, dažnai vadinamam V. Putino asmeniniu lėšų fondu.

Sankcijos paskelbtos ir kompanijai, statančiai tiltą tarp pagrindinės Rusijos teritorijos dalies ir Krymo. Ukraina ir Vakarai tam projektui nepritaria.