ET vykdomasis organas – Ministrų Komitetas – įšaldė visas Rusijos atstovavimo teises pirmąją invazijos dieną, bet iki šiol dar nė viena Europos Tarybos narė nėra visam laikui pašalinta iš šios organizacijos.
„Raginame jus priimti sprendimą dėl Rusijos nedelsiamo pašalinimo iš Europos Tarybos“, – vaizdo ryšiu ET Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Jis pridūrė, kad Rusijos invazija reiškia, kad ši šalis „negali likti Europos šeimoje“.
„Ukraina liepsnoja, sugriauta šimtai namų, milijonai ukrainiečių neturi elektros, šildymo“, – sakė premjeras, kreipdamasis į posėdžio dalyvius vietoje prezidento Volodymyro Zelenskio. Pastarasis sakė tvarkantis skubius reikalus dėl derybų su Rusija.
„Mums reikia suvienyti pastangas ginti Ukrainą, bet taip pat ginti visą Europą“, – pabrėžė D. Šmyhalis.
ETPA, susirinkusi į neeilinę sesiją Rusijos invazijai Ukrainoje aptarti, neturi įgaliojimų pašalinti organizacijos narę, bet gali teikti tokią rekomendaciją Ministrų Komitetui.
Tikimasi, kad Asamblėja antradienį priims rezoliuciją, kuria Ministrų Komitetas bus „kviečiamas“ pašalinti Rusiją iš ET narių.
ET generalinė sekretorė Marija Pejcinovic Buric Marija Pejčinovič Burič naujienų agentūrai AFP anksčiau šį mėnesį sakė, kad „vis daugiau balsų“ ragina Rusiją pašalinti iš organizacijos.
Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, Rusijos piliečiai nebegalėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris yra Europos Tarybos organas.
Iš Europos Tarybos nuo jos įkūrimo 1949 metais nebuvo pašalinta nė viena valstybė narė. Tiek Rusija, tiek Ukraina priklauso šiai organizacijai.
7-o dešimtmečio pabaigoje Graikija, tuo metu valdyta karinės diktatūros, buvo pasitraukusi iš Europos Tarybos. Tokia išeitimi galėtų pasinaudoti ir Rusija, kad išvengtų išvarymo gėdos.
„Tegul verda savo sultyse“
ET narystės išankstinė sąlyga – kad šios organizacijos šalyse nebūtų taikoma mirties bausmė. Buvęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, dabartinis nacionalinio saugumo tarybos vadovas, užsiminė, kad mirties bausmė jo šalyje galėtų būti sugrąžinta, jeigu Maskva pasitrauktų iš ET.
Rusija nuo 1996 metų laikosi mirties bausmių moratoriumo, nors egzekucijų praktikos niekada nebuvo oficialiai atsisakiusi.
Rusijos parlamento narys Piotras Tolstojus, iki dabartinės krizės pirmininkavęs ETPA, užsiminė, kad Maskva nori pasitraukti iš Europos Tarybos.
„Tegul jie verda savo sultyse, be mūsų“, – parašė jis.
Bet užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas paneigė, kad Rusija iš organizacijos jau pasitraukė. „Šiuo metu brėžiame liniją, bet ji dar nėra visiškai nubrėžta“, – šeštadienį sakė jis.