Remiantis CNN publikacija, Matthew Savillas, karybos ekspertas iš Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI), Kyjivo retoriką vertina kaip rizikingą. V. Zelenskis, anot jo, faktiškai kaltina Vakarus bailumu. Tačiau jei jo spaudimas duotų vaisių, politiniai dividendai būtų akivaizdūs: sąjungininkų ryžtas prigesintų Rusijos retoriką ir būtų tvirtos tarptautinės paramos Ukrainai įrodymas.
Deja, ar šitoks žingsni garantuotų sėkmę karo veiksmų teatre, atsakyti kiek sunkiau.
Ekspertai svarsto, ar viešas temos eskalavimas nemažina potencialios naudos, kurią pavyktų gauti eksploatuojant raketas be apribojimų, ypač nukreipiant jas į Rusijos naikintuvus ir raketas, galinčius atakuoti Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Kaip teigia JAV žvalgyba, 90 proc. Rusijos orlaivių, kasdien paleidžiančių dešimtis aviacinių bombų, yra už daugiau nei 300 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos, vadinasi, už ATACMS veikimo zonos ribų. Vienas JAV pareigūnas mano, kad toli dislokuotų Rusijos lėktuvų kiekis gali dar labiau išaugti. Verta priminti, kad neseniai Rusija perkėlė toliau į rytus dviejose bazėse prie sienos buvusius lėktuvus.
M. Savillas sutinka, kad daugelis vertingiausių taikinių tikriausiai buvo perkelti į Rusijos gilumą, todėl tolimųjų smūgių poveikis karo eigai gali būti sąlyginis. Vis dėlto tai nereiškia, kad raketos būtų nenaudingos. Tarkim, „Storm Shadow“, pajėgios pramušti betonines konstrukcijas, galėtų būti veiksmingai panaudotos prieš pajėgų štabus ar amunicijos sandėlius, kurių daugelis tebėra raketų veikimo zonoje.
Kasetinėmis kovinėmis galvutėmis aprūpintos ATACMS gali padaryti didelę žalą aerodromams. JAV Karo tyrimų instituto (ISW) vertinimu, 15 Rusijos aerodromų yra JAV raketų veikimo zonoje.
George’as Barrosas, vienas iš ISW analitikų, sutinka, kad viešumo galėtų būti ir mažiau, bet jei net kalbos apie tikimybę, kad Ukrainai bus leista be apribojimų naudoti raketas, privertė Rusiją atitraukti lėktuvus toliau nuo sienos, tai jau neblogai. Dėl didesnio atstumo gali sumažėti apšaudymų, be to, Ukrainos pajėgoms automatiškai atsiras daugiau laiko atakoms numatyti ir atitinkamai sureaguoti.
G. Barrosas pažymėjo, kad leidimas smūgiuoti 300 kilometrų ATACMS veikimo zonoje esančias Rusijos pajėgų bazes, ginklų sandėlius ir logistikos objektus, priverstų Rusiją įvertinti riziką, susijusią su masiniu karinio kontingento ir įrangos siuntimu į Ukrainą.
„Tiktai dabar pradėta kalbėti apie potencialią grėsmę Rusijos teritorijai ir tai, kad ji gali netekti beprotiškos prabangos, kuria naudojasi Rusijos vadavietės. [Netekti galimybės] atsigabenti masę [įrangos] ir fronte turėti turėti dešimtkart daugiau artilerijos nei Ukraina“, – aiškino G. Barrosas kanalui CNN.
G. Barrosas nustatė bent 200 potencialių taikinių, esančių ATACMS veikimo zonoje – nuo pajėgų bazavimosi vietų iki degalų ir ginklų sandėlių. Jis paminėjo net Rusijos Pietų karinės apygardos būstinę Rostove.
Nors sąrašas gausus, jame nėra naujų taikinių, atsiradusių po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Tarp naujausių taikinių gali būti Irano balistinės raketos FATH-360.
M. Savillas laikosi nuomonės, kad ATACMS gali padaryti rimtą žalą Rusijos radarams ir oro gynybos sistemoms. Ekspertas mano, kad „jei bus pramušta skylė, Ukrainos tolimojo nuotolio dronams bus paprasčiau prasiskverbti gilyn į Rusiją“.
Ukrainos galimybės atgauti savo teritoriją išaugtų ir tuo atveju, jei būtų likviduotos pasienio zonoje esančios Rusijos oro erdvės gynybos sistemos.
Minėtina, kad raketų veikimo nuotolis teoriškai net padidėtų, jeigu jos būtų leidžiamos iš ukrainiečių pozicijų Kursko srityje.