„Prezidentas V. Zelenskis buvo pasiruošęs susitikti. Susitikimas („Normandijos formato“) turėjo įvykti vakar (rugsėjo 17 d.). Deja, Rusijos Federacija negalėjo dalyvauti dėl techninių priežasčių, nors Prancūzijos ir Vokietijos delegacijos būtų atvykusios“, – sakė jis Aukščiausiosios Rados užsienio politikos ir Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą komitetų bendro posėdžio metu.
V. Pristaiko nurodė, kad artimiausiu metu planuojama „rasti keturiems lyderiams tinkamą laiką“.
„Šiandien dar bendrausiu su Vokietijos užsienio reikalų ministru“, – pažymėjo jis.
Kremlius sureagavo į pranešimus apie neįvykusį viršūnių susitikimą.
„Normandijos formato“ šalių – Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos – atstovai nagrinėja „Štainmejerio formulės“ pasirašymo klausimą.
Vadovaujantis „Steinmeierio formuluote“, Ukraina privalo priimti įstatymą dėl ypatingojo Donbaso statuso. Apie tai „RIA Novosti“ pranešė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Šis klausimas svarstomas“, – sakė jis.
Tuo metu unian.net skelbia, kad V. Pristaiko pranešė, kad davė sutikimą įgyvendinti vadinamąją „Steinmeierio formuluotę“, siekiant sureguliuoti situaciją Donbase. Apie tai jis informavo užsienio reikalų ir integracijos į Europos Sąjungą komitetų bendro posėdžio metu, skelbia „Europeiskaja pravda“.
„Dėl „Steinmeierio formuluotės“ susitarėme rugsėjo 2 d. įvykusio patarėjų susirinkimo metu. Aš galiu įgyvendinti tai, kam daviau sutikimą. Ankstesnio formato įstatymas dėl ypatingojo statuso pradeda galioti surengus rinkimus, o galutinai įsigalioja po Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro sprendimo (kad rinkimai buvo skaidrūs ir sąžiningi)“, – sakė V. Pristaiko.
„Būtent taip parašyta nutarime. Daugiau ten nieko nėra. Visos partijos, kurių atstovai sėdi prie šio stalo, visa žiniasklaida privalo turėti prieigą prie rinkimų. Tik tuomet jie bus pripažinti skaidriais ir sąžiningais, atitinkančiais ESBO standartus“, – pridūrė ministras.
Yra žinoma, kad Rusija iš Ukrainos reikalauja oficialaus rašytinio patvirtinimo dėl „Steinmeierio formuluotės“, kad sutiktų dalyvauti aukščiausio lygio susitikime normandiškuoju formatu.
Atsižvelgiant į šią informaciją, V. Pristaiko rugsėjo 2 d. davė išankstinį sutikimą – juk buvo svarstomas formuluotės teksto derinimas, o ne jos oficialus patvirtinimas iš vyriausybės pusės.
„Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas Leonidas Beršidskis savo komentare kiek anksčiau paaiškino, ką reiškia „Steinmeierio formuluotė“.
Pasak jo, V. Putinas reikalauja vadinamosios „Steinmeierio formuluotės“ rašytinio patvirtinimo.
Pavadinta Franko–Walterio Steinmeierio vardu (nes jis, dabartinis šalies prezidentas, ją pasiūlė 2016 metais, kai ėjo Vokietijos užsienio reikalų ministro pareigas), šia rezoliucija raginama nutraukti karinius veiksmus, išvesti visas rusų pajėgas iš separatistų kontroliuojamų teritorijų, tada surengti rinkimus, per kuriuos būtų išrinktos teisėtos vietos administracijos, pavaldžios Kijevo vyriausybei, bet turinčios didelę autonomiją. Po rinkimų Ukraina perimtų savo rytinės sienos su Rusija kontrolę.
Net jeigu Steinmeierio formuluotė vadovaujasi 2015 metų Minsko susitarimų laišku, Petro Porošenkos administracija nenorėjo jos priimti. Buvęs užsienio reikalų ministras Pavlas Klimkinas paaiškino tokią poziciją praėjusią savaitę, sakydamas, kad Rusija nori surengti rinkimus, „kurie nebūtinai turi būti laisvi ar sąžiningi, bet tai turi būti rinkimai, per kuriuos Rusija nustatytų laimėtojus arba kažkaip įsigudrintų mus tai padaryti kartu“.
Vėliau P. Klimkinas portalui segodnia.ua teigė, kad „Donbasui įsigaliotų specialios sąlygos, kurias Rusija pati nustatytų ir mėgintų jas primesti mums“.
F.–W. Steinmeieris ne visiškai taip interpretavo šią formuluotę: viena iš jo formuluotės sąlygų buvo ta, kad jeigu Rytų Ukrainos rinkimai nebus absoliučiai laisvi ir sąžiningi, iš Ukrainos nebus reikalaujama suteikti Donbasui autonomijos statuso, kurio reikalauja Rusija, tikėdamasi išsaugoti įtakos svertą Ukrainai per rusakalbių teritorijas.
V. Zelenskio niekuo neįpareigoja ankstesnė administracijos pozicija ir jos užsispyrimas, ir jis turi įgaliojimų derėtis dėl susitarimo. Ir čia vėl suveikia Stenmeierio formuluotė, – bet šalių laukia sunkios derybos dėl to, kaip surengti rinkimus ir kokį statusą po jų suteikti Donbasui.
Pasak L. Beršidskio, V. Putinui regiono autonomijos reikalavimas yra raudona linija, kurios nevalia peržengti.
„Politiniu požiūriu jam būtų nepakenčiama leisti Ukrainai – unitarinei valstybei, ne federacijai – perimti visą valdymą. Jis atvirai deklaravo remiantis separatistus siekdamas „apsaugoti regiono rusakalbius nuo Kijevo nacionalistinio projekto“.
Tačiau gali būti, kad sąžiningi rinkimai suteiks galių lyderiams, kurie nelabai nori prorusiškos autonomijos ir kurie netruks išmainyti ją į tarptautines investicijas į karo nuniokoto regiono atstatymą. Neseniai atlikta apklausa, kurioje dalyvavo respondentai iš abiejų stovyklų – prorusiškų ir Kijevo kontroliuojamų Donbaso dalių, – parodė, kad nėra ryškios daugumos, pasisakančios už autonomiją. Būtų geriausia, jei V. Zelenskis siektų, kad rinkimai – arba, pirma, referendumas dėl regiono statuso, – būtų rengiami griežtai kontroliuojant tarptautiniams stebėtojams ir abiejose skiriamosios linijos pusėse.
Dabar, kai P. Porošenka pasitraukęs iš scenos ir kategoriškas pasipriešinimas bet kokiam kompromisui nebėra Kijevo kasdienybė, bent jau trys taikos derybų šalys – V. Zelenskis, V. Putinas ir E. Macronas – siekia tam tikros pažangos“, – komentare aiškino L. Beršidskis.