Karinis paradas prasidėjo 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Parade dalyvauja 231 karys iš 10 užsienio šalių, įskaitant devynias NATO nares.

Šiemet renginyje nebus demonstruojama karinė technika. Visgi pagrindinėje Kijevo Kreščiatiko gatvėje tarp Nepriklausomybės ir Europos aikščių vyksta naujų ir modernizuotų ginklų bei karinės technikos paroda.

Į paradą atvyko devynių užsienio šalių gynybos ministrai, įskaitant ir JAV gynybos sekretorių Jamesą Mattisą ir Lietuvos gynybos ministrą Raimundą Karoblį. Parade dalyvauja ir Gruzijos kariškiai, vadovaujami gynybos ministro Levano Izorijos.

Ketvirtadienio vakarą sostinės Nepriklausomybės aikštėje įvyks didelis koncertas, kuriame populiarias Ukrainos, Amerikos ir Europos dainas atliks Nacionalinis prezidento orkestras bei JAV oro desantinių pajėgų orkestras.

Lankosi JAV gynybos sekretorius

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas trečiadienį atvyko į Kijevą dalyvauti derybose dėl didesnės jo šalies paramos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su prorusiškais separatistais.

Kijevas tikisi iš JAV gauti daugiau letalinių ginklų, įskaitant prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę. Ši parama padėtų kovoti su gerai apginkluotais separatistais, užėmusiais nemažą dalį Rytų Ukrainos.

Nors JAV kariuomenė palaiko planams tiekti „gynybinę“ ginkluotę Kijevui, tam dar turi pritarti Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Būgštaujama, kad toks amerikiečių žingsnis gali dar labiau pakurstyti konfliktą.

Ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku ir prezidentu Petro Porošenka J. Mattisas veikiausiai pažadės ir toliau tiekti Kijevui neletalinius ginklus, taip pat dar kartą išreikš nepritarimą 2014-aisiais Rusijos įvykdytai Krymo pusiasalio aneksijai.

Tačiau Ukrainos vyriausybė, nusiteikusi stiprinti bendradarbiavimą su NATO, nepraranda vilčių gauti geresnių ginklų iš Vašingtono.

„Nuo pat pirmos Rusijos agresijos dienos kreipėmės į visas pasaulio šalis prašydami mums padėti letaliniais ginklais. Kol kas tokią pagalbą mums suteikė tik Lietuva“, – trečiadienį žurnalistams Kijeve sakė S. Poltorakas.

„Ir toliau laukiame ir esame pasiruošę priimti letalinius ginklus. Bet tai nėra mūsų sprendimas; tai – mūsų partnerių šalių sprendimas. Labai tikimės tokios paramos“, – pridūrė jis.

2014-aisiais tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų įsiplieskęs konfliktas jau pareikalavo per 10 tūkst. gyvybių.

Be kita ko, dėl šio ginkluoto konflikto, kilusio po to, kai Rusija užėmė nemažas Rytų Ukrainos teritorijas ir Krymą, smarkiai suprastėjo Vašingtono ir Maskvos santykiai. Jungtinės Valstijos bausdamos Rusiją dėl agresijos Ukrainoje, jau paskelbė jai kelis griežtų ekonominių sankcijų paketus.

Ukrainos konfliktas su Rusija tapo ir sudėtingu išbandymu sausį prie JAV vairo stojusiam D. Trumpui, kuris vengia smarkiai kritikuoti Maskvą.

Liepą viešėdamas Varšuvoje JAV prezidentas kritikavo Rusiją dėl „destabilizuojančių“ veiksmų Ukrainoje. Tačiau jis vis dar delsia pritarti Pentagono rekomendacijoms padidinti karinę paramą Ukrainai ir tiekti jai gynybinės ginkluotės.

Pirmadienį Ukrainos vadovas P. Porošenka neslėpė optimizmo dėl artėjančių derybų su J. Mattisu.

„Esu įsitikinęs, kad šios derybos turės itin svarbią reikšmę stiprinant mūsų valstybės gynybinius pajėgumus. Nes draugą nelaimėje pažinsi“, – sakė jis.

J. Mattisas drauge su P. Porošenka ketvirtadienį stebėjo karinį paradą, rengiamą Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga.