„Susidaro įspūdis, kad kirsti rytinę sieną, kurią kontroliuoja separatistai, gali visi. Į Ukrainą gali patekti bet kas, ir vykdyti nusikalstamą veiką“, – „The Daily Beast“ skundėsi A. Moliar.
Situaciją pirmiausia komplikuoja faktas, kad kai kurie čečėnai Ukrainoje tėra pabėgėliai, kai kurie nusikaltėliai, kai kurie teroristai, o kai kurie save įvardija kaip kovotojus už laisvę, nors kovoja Rusijos ir jos tarpininkų pusėje. Nemažai ir tokių, kurie tinka šioms visoms kategorijoms.
Kone kiekvieną savaitę A. Moliar – garsi nepriklausoma kriminologė – pasirodo tai viename, tai kitame vietos televizijos kanale, kur pateikia šokiruojančius statistinius duomenis apie automobilių sprogdinimus, pradėtus ikiteisminius tyrimus ir specialiąsias policijos operacijas. Ir ji ne viena.
A.Moliar „The Daily Beast“ sakė, kad kriminalinė situacija Ukrainoje prastėja sparčiau nei bet kur kitur Europoje. Daugiausia Čečėnijos piliečių iš Rusijos telkiasi Odesos uostamiestyje, kuris gana toli nuo karo fronto.
„Ukraina tapo labai patogi tiems, kurie Rusijos ieškomi dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu“, – sako ekspertė ir pabrėžė, kad „ne vien dėl to, kad jie čia gali laisvai kalbėti rusiškai“.
Praeitą šeštadienį Ukrainos policijos vado pavaduotojas Viačeslacas Abroskinas paviešino kelių sulaikytųjų arešto akimirkas.
„Neturiu nieko prieš Čečėnijos žmones, tačiau jų nusikaltėlių pasaulio atstovai, atvykę pas mus nusikalsti, bus matomi ir rodomi tik taip“, – po specialiosios operacijos Ukrainos pietiniame regione parašė V. Abroskinas. Kai kurie įtariamieji buvo parblokšti ant žemės, kiti – atremti į automobilius.
Net ir bandymai pažaboti nusikalstamumą neretai užtraukia skaudžių pasekmių.
„Jeigu Ukraina imsis daryti spaudimą maištininkams iš Čečėnijos, kils reali teroristinių išpuolių grėsmė“, – teigia internetinio naujienų šaltinio „Caucasian Knot“ vyriausiasis redaktorius ir garsus vietos žmogaus teisių gynėjas Gregorijus Švedovas.
Tiesą sakant, Ukrainoje jau dabar juntamos karo kare nuotaikos. Jis susijęs su musulmonais čečėnų kovotojais, kurie skelbia džihadą Maskvai.
Su jais kovoti Ramzanas Kadyrovas (pagrindinis Maskvos žmogus Čečėnijoje) į Ukrainą siunčia savo agentus.
Per pastaruosius dvejus ar trejus metus R. Kadyrovas medžioja, kaip pats įvardija, „savo asmeninius priešus“ netoliese esančios Turkijos teritorijoje. Nemažai tų vadinamųjų priešų atvyko į Ukrainą.
„Neseniai atlikome tyrimą apie iš Turkijos sprunkančius čečėnus. Jiems ten darosi pernelyg pavojinga. Deja, Ukrainoje kitos bėdos – jiems labai sunku gauti tesėtą statusą. Dauguma jų negali oficialiai įsidarbinti, tad nori nenori yra priversti ieškoti neskaidrių pajamų šaltinių“, – „The Daily Beast“ teigia G. Švedovas.
Karas kai kuriais atvejais tampa būtent tokiu pasipelnymo šaltiniu.
„Radio Liberty“ neseniai parengė tyrimą, kuriam suteiktas pavadinimas: „Ukraina: antrasis Čečėnijos karo frontas“.
Rugsėjį visai šalia populiaraus Kijevo „Besarabsy“ turgaus buvo susprogdintas „Toyota“ markės automobilis. Taip prieš nužudymų aukų Ukrainos sostinėje pridėtas dar vienas žmogus: Timuras Machauri, Čečėnijoje gimęs Ukrainos savanorių bataliono narys, kuris trumpam Ukrainoje buvo sulaikytas dėl neteisėto ginklų laikymo.
Prieš tai T. Machauri nuo 2012 iki 2015 metų trejus metus praleido už grotų Turkijoje: buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už islamisto maištininko iš vadinamojo „Kaukazo emyrato“ (grupuotės, kurią tiek Rusija, tiek Jungtinės Valstijos įvardija kaip teroristinę) nužudymą.
Grupuotei priklausantys teroristai prisiėmė atsakomybę už daugelį šimtus žmonių pražudžiusių teroristinių išpuolių įvairiuose Rusijos regionuose.
Ukrainoje yra manančių, kad T. Machauri buvo Rusijos šnipas, kiti tvirtina, kad jis Kijevo valdžios žmogus. Platformoje „YouTube“ paskelbtą vaizdo įrašą peržiūrėjo tūkstančiai žmonių.
Jame užfiksuota, kaip praeiviai bando padėti sužeistiems keleiviams. Tarp jų buvo sužalota maža mergaitė ir jos mama, kuri per sprogimą neteko dalies kojos.
Praėjus savaitei, pareigūnai vis dar negalėjo tiksliai atsakyti, ar sprogdinimas Kijevo centre buvo teroristinis išpuolis.
„Iškeltos kelios versijos: tai galėjo būti nužudymas, užsakytas Rusijos specialiųjų tarnybų. Arba kažkieno kito, kas norėjo matyti T. Machauri negyvą“, – A. Moliar sakė „The Daily Beast“.
T. Machauri buvo vienas iš 100 savanorių karių, kovojusių Rytų Ukrainoje. Tarp jų buvo ir veteranų maištininkų iš Čečėnijos, kurie turi daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį kovoje prieš Rusiją, įgytą per karus dėl Čečėnijos nepriklausomybės.
Dalis jų – atsidavę džihadistai, kiti tik visai neseniai prisijungę prie „Islamo valstybės“, tačiau labai greitai nusivylę karu Artimuosiuose Rytuose.
Karas fronte pražudė tūkstančius. O terorizmo grėsmė išlieka ir be elementų iš Čečėnijos įsikišimo.
Gaisras ir galingi sprogimai ginklų saugyklose vidurio Ukrainoje praeitą savaitę tik sustiprino tokius nuogąstavimus. Pareigūnai tvirtina, kad tai sabotažas, dėl kurio teko laikinai iš namų į saugesnę vietą perkelti apie 30 tūkst. žmonių.
Ukrainos kovoje su Rusijos remiamomis pajėgomis dalyvaujantys čečėnai sako, kad juos su Ukrainos kariuomene sieja bendras priešas, todėl toks bendradarbiavimas yra natūralus.
„Mūsų tikslas – pamatyti, kaip griūva Rusijos imperija. Šiuo metu čia mūsų apie 100 žmonių, tačiau, jeigu tik prireiks, iš Ukrainos į Europą skubiai atvyks dar mažiausiai tūkstantis čečėnų“, – tvirtina labai įdomi asmenybė ir kito Čečėnijos savanorių vadovas Adamas Osmajevas.
Tiek A. Osmajevas, tiek jo žmona Amina Okujeva Rusijoje ieškomi dėl kaltinimų terorizmu: A. Osmajevas dėl pasikėsinimų į Ramzaną Kadyrovą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną organizavimo, o jo sutuoktinė A. Okujeva už tai, kad yra ilgametė Čečėnijos teroristų pogrindžio rėmėja.
A.Osmajevas neigia prisidėjęs bent prie vieno pasikėsinimo į R. Kadyrovą ir V. Putiną.
Šiandien abu sutuoktiniai yra atsidavę, kaip patys įvardija, „Čečėnijos išlaisvinimo karo“ kovotojai ir tikrieji, kaip Kijevas vadina, antiteroristinės operacijos Donbase rėmėjai. Būtent Donbase Rusijos remiami separatistai įkūrė „nepriklausomas“ respublikas.
Birželį A. Okujeva ir A. Osmajevas per plauką netapo išpuolio Kijeve aukomis. Jie teigia, kad juos bandyta nužudyti, o užsakovai – arba Rusijos specialiosios pajėgos, arba Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.
Dauguma rusų, kad ką ir jie manytų apie karinius veiksmus Ukrainoje, gana priešiškai vertina čečėnus, kurie deklaruoja prijaučiantys džihadistų grupei „Kaukazo emyratas“.
Rusija nuo terorizmo kenčia jau daug metų, pralieto kraujo taip greitai neužmirši. 2004 metų rugsėjo 1 dieną Beslano mokykloje įkaitais paėmė 1128 žmones – motinas, tėvus, senelius ir vaikus. 32 teroristų surengta įkaitų drama tvankioje sprogmenų prigrūstoje sporto salėje truko net tris dienas.
Trečią dieną Beslano krizės aukų skaičius pasiekė 333. Tą dieną mirė dešimtys vaikų. Miesto ir visos šalies širdis tiesiog plyšo iš skausmo. Didžiąją dalį teroristų sudarė Čečėnijos islamistai. Atsakomybė už įkaitų dramą priėmė jų lyderis Šamilas Basajevas.
Rugsėjo pabaigoje Ukrainos pasienio kontrolės tarnyba Ukrainos Chersono regione sulaikė aštuonis ginkluotus vyrus iš Čečėnijos ir Dagestano.
Vyriausybės svetainėje internete skelbiama, kad sulaikytieji turėjo užsienio pasus, granatų, pistoletų, AK-74 šturmo šautuvų, snaiperinių šautuvų, sprogmenų, karinių uniformų, kaukių ir naktinio matymo įrangos.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad sulaikytieji „apsimetė esantys patriotinė grupe“, o į Ukrainą atvyko nelegaliai.
Ar jie nusikaltėliai? Ar teroristai? O gal kovotojai už laisvę? Tokiais atvejais konkretaus atsakymo nėra.