Vienas pagrindinių šio sąrašo reikalavimų – „pažaboti (Čečėnijos Respublikos vadovą Ramzaną) Kadyrovą ir jo pakalikus, kurie pasmerkia laisvę mylinčius čečėnus dar niekada nematytiems pažeminimams“, rašo „Radio Free Europe Radio liberty“ svetainė rferl.org.
Šis atviras čečėnų laiškas yra įdomus ne tik dėl turinio, bet ir dėl to, kad dabartinių savanoriškų čečėnų pajėgų vadas Adamas Osmajevas prieš ketverius metus buvo sulaikytas Ukrainoje ir apkaltintas tuo, kad Doku Umarovo – apsišaukėliško Kaukazo emyrato lyderio – prašymu rezgė sąmokslą nužudyti V. Putiną.
Laiško autoriai vadina V. Putiną „savo priešu“ ir „teroristinės valstybės, kaip ką tik patvirtino Londono aukštasis teismas, vadovu“ – pastaruoju atveju veikiausiai galvoje turimas britų viešasis tyrimas, padaręs išvadą, kad Rusijos prezidentas „veikiausiai pritarė“ buvusio Rusijos saugumo agento Aleksandro Litvinenkos nužudymui Londone radioaktyviuoju poloniu. Rusijos Federaciją jie vadina „naftos kolonija“ ir sako, kad rusai „neša mirtį ir destrukciją visiems, kurie su jais turi kokių nors kontaktų“.
Čečėnai rašo, kad „visas pasaulis supranta, kad jūs, bandydamas užimti Krymą ir Donbasą, patyrėte visišką nesėkmę“. Jie įspėja V. Putiną, kad „zombiais virtę Rusijos gyventojai vis dar gali laikyti jį savo autoritetu. Tačiau nuo meilės iki neapykantos yra tik vienas žingsnis ir kad jam savo kontroliuojamų teritorijų nepavyks paversti antrąja Šiaurės Korėja, kad ir kaip jis stengtųsi. Sankcijų poveikis stiprėja, o naftos era lėtai ir neišvengiamai eina į pabaigą – jis regi, kad tai vyksta, ir siunta, nes nesugeba to pakeisti“.
Jie įspėja Rusijos prezidentą, kad „jo laukia liūdnas ir gėdingas likimas: jeigu jam neužteks drąsos nusižudyti, kaip (Vokietijos nacių lyderiui Adolfui) Hitleriui, arba jei jo nesuplėšys į gabalus įtūžusi minia, kaip (Libijos lyderį Muammarą) Gaddafi, tuomet jis atsidurs Hagoje, kaip (buvęs Jugoslavijos ir Serbijos prezidentas Slobodanas) Miloševičius“.
Tuomet autoriai V. Putinui pataria, kad jis „vis dar turi mažą galimybę sustabdyti nusikaltimus, kuriuos vykdo jo šunys, ir išgelbėti daugybės tūkstančių potencialių aukų gyvybes“.
Tuomet jie išdėsto penkis reikalavimus, kuriuos turėtų atlikti V. Putinas:
- pažaboti R. Kadyrovą ir jo banditus (kurių represijas prieš čečėnų civilius gyventojus fiksuoja tiek Rusijos, tiek tarptautinės žmogaus teisių stebėjimo agentūros);
- besąlygiškai paleisti visus „politinius kalinius“, kurie yra kitų šalių piliečiai ir buvo „klastingai pagrobti“ Ukrainoje bei Kryme;
- paleisti „dešimtis tūkstančių“ čečėnų, šiuo metu laikomų Rusijos „koncentracijos stovyklose“ (galvoje veikiausiai turimi čečėnai, kuriuos Rusijos teismai nuteisė dėl abejotinų baudžiamųjų kaltinimų);
- atsisakyti visų bandymų išsaugoti Rusijos įtaką Ukrainai ir sukliudyti ukrainiečių siekiams tapti Europos dalimi;
- nedelsiant išvesti iš Ukrainos savo „ordas“ ir Ukrainos sienų kontrolę grąžinti Kijevui, kaip reikalaujama Minsko susitarimuose. Išmokėti adekvačias kompensacijas visoms „Rusijos agresijos aukoms“, įskaitant virš Ukrainos 2014 metų liepą numušto Malaizijos lėktuvo žuvusiųjų artimuosius.
Jie pataria V. Putinui nešvaistyti tuščiai laiko ir kuo greičiau įgyvendinti šiuos reikalavimus, nes jo galimybių langas „diena po dienos siaurėja“.
Tarptautinį taikos palaikymo batalioną, pavadintą Ičkerijos čečėnų respublikos pirmojo prezidento Džocharo Dudajevo vardu, 2014 metais įsteigė čečėnų karo lauko vadas, veteranas Isa Munajevas, kad jis Ukrainos rytuose kartu su Ukrainos kariuomene kovotų prieš Rusijos remiamus separatistus.
Pasklidus žiniai apie šį batalioną, prie jo panoro prisijungti dešimtys žmonių. Ne visi savanoriai buvo čečėnai: tarp jų buvo ir ukrainiečių, viena moteris iš Dagestano ir vienas lietuvis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje.
Pats I. Munajevas po metų žuvo per mūšį už Debalcevę. Tuomet bataliono vadu tapo A. Osmajevas.
Ukrainos saugumo pajėgos A. Osmajevą buvo sulaikiusios 2012 metų vasarį, po kelių savaičių, kai jo nuomotame bute Odesoje nugriaudėjo sprogimas, per kurį, kaip teigiama, žuvo vienas iš jo sąmokslininkų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Osmajevas prisipažino rezgęs nužudymo sąmokslą, bet vėliau šių žodžių išsižadėjo, teigdamas, kad jie buvo išgauti kankinimais.
2014 metų rugpjūtį pagal Europos žmogaus teisių teismo rekomendaciją Ukrainos generalinis prokuroras sustabdė A. Osmajevo ekstradicijos procedūras.
2014 metų lapkritį, kai po Krymo aneksijos Rusijos remiami separatistai jau kovojo su Ukrainos pajėgomis, vienas Odesos apygardos teismas A. Osmajevui už neteisėtą sprogmenų laikymą ir svetimos nuosavybės sugadinimą skyrė dvejus metus ir devynis mėnesius kalėjimo. Tačiau A. Osmajevas teismo rūmus paliko laisvas, nes tokį laikotarpį jis jau buvo praleidęs už grotų dar iki teismo.