„Šiandien pateiksiu pareiškimą dėl parlamentarės N. Savčenko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, sulaikymo ir suėmimo“, – pareiškė J. Lucenka.
Ukrainos generalinis prokuroras pabrėžė – tyrėjai turi neatremiamų įrodymų, kad N. Savčenko rengė teroro išpuolius, konkrečiai – sprogimus Aukščiausios Rados posėdžių salėje.
„Tyrėjai turi neatremiamų įrodymų, kad N. Savčenko asmeniškai planavo, asmeniškai verbavo, asmeniškai teikė nurodymus – kaip įvykdyti teroro aktą čia, šioje salėje (parlamente). Susprogdinti dviem kovinėmis granatomis dvi ložes parlamente, iš minosvaidžių apšaudyti parlamento kupolą, o iš automatų nušauti likusius gyvus“, – pareiškė J. Lucenka.
Ukrainos Aukščiausioji Rada iš savo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pašalino N. Savčenko.
Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, šiam sprendimui per ketvirtadienio plenarinį posėdį pritarė 261 parlamentaras.
Atitinkamą pasiūlymą inicijavo Nacionalinio saugumo komiteto nariai.
Projekto autoriai aiškinamajame dokumente sako, kad N. Savčenko buvo susitikusi su Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis pasiskelbusių separatistinių darinių lyderiais ir dalyvauja komiteto posėdžiuose, per kuriuos aptarinėjama su valstybės paslaptimis susijusi informacija.
„Kad nebūtų paviešinta informacija, susijusi su valstybės paslaptimis, ir atsižvelgiant į tai, kad komiteto narys turi dalyvauti posėdžiuose, kur bus nagrinėjami klausimai, susiję su valstybės paslaptimis, būtina artimiausiu metu priimti šį nutarimą“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Prakalbo apie karinį perversmą
N. Savčenko kelias dienas buvo išvykusi iš Ukrainos, tačiau ketvirtadienio naktį atskrido iš Miuncheno į Kijevą.
„Buvo labai geras skrydis, pakeliui sutikau daug gerų žmonių - mūsų ukrainiečių, kurie yra priversti keliauti į užsienį užsidirbti pinigų“, - sakė politikė žurnalistams.
Paklausta, ar lankėsi Rusijoje, N. Savčenko patarė atkreipti dėmesį į skrydį (iš Miuncheno į Kijevą - red.) ir atsisakė komentuoti daugiau, rašo portalas „Inforesist.org“.
N. Savčenko padėjėjas tapo vienu įtariamųjų Vladimiro Rubano byloje. V. Rubanas kaltinamas rengęs pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Petro Porošenką. Dėl to, N. Savčenko buvo iškviesta į apklausą, tačiau paaiškėjo, kad ji yra užsienyje.
Tuo metu vienas iš Ukrainos Rados deputatų Andrejus Teterukas iškėlė versiją, kad N. Savčenko galėjo pabėgti į Rusiją.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Škiriakas mano, kad N. Savčenko ir V. Rubanas gali dirbti rusų specialiosioms tarnyboms. Jis neatmeta galimybės, kad N. Savčenko paėmimas į nelaisvę galėjo būti „surežisuotas pasirodymas“, rašo Unian.ua.
„Darau tokią išvadą, kad ir vadinamoji nelaisvė galėjo būti surežisuotas pasirodymas, arba galėjo būti iš anksto paruošta“, - sakė Škiriakas.
Tuo metu pati N. Savčenko pareiškė, kad Ukrainoje pastaruoju metu tik tinginys negalvojo apie tai, kaip susprogdinti prezidento administraciją ar šalies parlamentą, rašo BBC.
„Ukrainiečiai, paklauskite savęs, kas iš jūsų nors kartą nepagalvojo apie šios valdžios „nunešimą“, kaip buvo prašoma visuose Maidanuose. Kas negalvojo apie Bankovskojos susprogdinimą (gatvė Kijeve, kurioje yra prezidento administracija - red.) ar Aukščiausiosios Rados? (...) Pas mus apie tai nekalbėjo tik tinginys, pas mus apie tai kalba visi“, - sakė ji.
Ketvirtadienį N. Savčenko pasirodė Ukrainos Saugumo tarnybos pastate, kur atvyko į apklausą. Ji buvo iškviesta dėl V. Rubano bylos.
Po apklausos N. Savčenko pareiškė, kad nelaiko savęs kalta.
„Kaltinimai ruošiant perversmą ir kėsinantis į valdžią - tai geri kaltinimai. Geri tuo, kad aš priklausau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kaip pareigūnė, aš daviau priesaiką Ukrainos tautai ginti ukrainiečių žemę. Bet ne Ukrainos valdžiai. Aš kaltinu Ukrainos valdžią nusikaltimais prieš ukrainiečių tautą“, - pasakė ji.
Pasak jos, Rusijoje ji kovojo prieš Ukrainos išorės priešus, o Ukrainoje ji kovoja prieš šalies vidaus priešus.
„Aš žinau, kad dabar yra daug karių, kurie mane girdi, kurie visiškai sutinka su požiūriu, kad karinis perversmas - tai pakankamai tikėtinas ir, tikriausiai, pakankamai teisingas įvykis“, - sakė N. Savčenko.
Kreipėsi į V. Putiną
Ketvirtadienį N. Savčenko kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu paleisti ukrainiečių belaisvius, kurie laikomi rusų kalėjimuose ir jų okupuotose teritorijose.
Ji papasakojo, kad Strasbūre ji „gavo gyvą viltį“, kad per tris mėnesius po prezidento rinkimų ir iki Pasaulio futbolo čempionato Rusijoje belaisvių klausimas bus išspręstas. Ji pabrėžė, kad į Ukrainą grįš „ne tik belaisviai, bet ir politiniai kaliniai“.
Ji patikino, kad neturėjo tiesioginių derybų su Rusijos valdžia dėl ukrainiečių išlaisvinimo, taip pat nesilankė Rusijoje.
N. Savčenko taip pat kreipėsi tiesiai į V. Putiną: „Vladimirai Putinai, jūs puikiausiai žinote, kad aš nerašiau jums prašymo dėl asmeninės malonės. Jūs tai puikiai žinote, bet dabar kaip žmogus, kaip ukrainietė, kaip žmogus, perėjęs šį kelią, kaip ukrainiečių politikė, aš noriu kreiptis į jus su prašymu. Paleiskite visus ukrainiečius, kuriuos laikote okupuotų teritorijų ir Rusijos Federacijos kalėjimuose“, - sakė N. Savčenko.
DELFI primena, kad 2016 metais Rusijoje pilotė N. Savčenko buvo pripažinta kalta dėl dviejų Rusijos žurnalistų - Igorio Korneliuko ir Antono Vološino - žūties Donbase ir neteisėtai kirtus Rusijos sieną. 2016 metų kovo 22 d. Donecko miesto teismas nuteisė N. Savčenko 22 metams kalėjimo.
Tačiau gegužės 25-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vykdydamas žuvusių žurnalistų šeimų prašymą, pasirašė N. Savčenko nuo bausmės atleidžiantį įsaką. Ji galiausiai buvo parskraidinta į Ukrainą.