Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo projektą, leisiantį 2022-aisiais Ukrainos teritorijoje rengiamose karinėse pratybose dalyvauti užsienio kariams. Tikėtina, kad toks sprendimas gali įsiutinti Rusiją.
Naujasis įstatymas leidžia 2022 m. Ukrainos teritorijoje dislokuoti iki 4 tūkst. NATO karių, įskaitant 2 tūkst. amerikiečių, tiek pat, kiek buvo patvirtinta 2021 metais. NATO lėktuvų ir sraigtasparnių parkas kitais metais bus padidintas nuo 10 iki 40 orlaivių. Taip pat bus leista, kad Ukrainos teritoriniuose vandenyse plaukiotų iki 20 NATO valstybių laivų.
Tikslas – leisti Ukrainos kariams vykdyti taktines pratybas ir daugiau treniruotis. 2022 metais planuojamos devynerios karinės pratybos, kuriuose dalyvaus užsienio kariai.
NATO pajėgos Ukrainos karius rengia nuo 2015 metų, kad padėtų jiems ilgai besitęsiančioje kovoje su prorusiškais separatistais, kontroliuojančiais didelę rytinę Ukrainos dalį.
Kaip numato Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktas teisės akto projektas, Ukraina kitais metais planuoja surengti dešimt didelės apimties pratybų.
„Mes mokėmės ne tik greitai pastatyti pontoninį tiltą, bet ir kirsti jį su kariuomenės daliniais, tankais ir specialiosiomis pajėgomis bei dislokuoti pajėgas puolimui, užimti svarbiausius punktus pagrindinių pajėgų išdėstymui ar kontratakų įgyvendinimui“, – kalbėjo brigados generolas, jungtinių pajėgų vado pavaduotojas Mychailo Drapaty.
Intensyvėjant priešiškai Rusijos ir jos įgaliotinių veiklai, dėl ko kilo tiesioginio karo tarp dviejų kaimynių pavojus, Ukraina, kuri nėra NATO narė, suintensyvino karinį bendradarbiavimą su Vakarų šalimis.
„Jei mes suduosime stiprų, tvirtą karinį atsakomąjį smūgį ir jei būsime tam pasirengę, tai paskatins Rusijos kariuomenės ir politinės valdžios žlugimą. Kadangi bus aukų (Rusijos pusėje) – mes tą žinome. Ir visai nesvarbu, kaip smarkiai jie stengiasi ištreniruoti savo geležinius raumenis. Jie žino, kad bus milžiniškų nuostolių. Jie tą žino ir mėgina viską įvertinti“, – kalbėjo M. Drapaty.
Ukraina kaltina Rusiją sutelkus apie 100 000 karių ir tokiu būdu rengiantis galimam kariniam puolimui. Tai kelia baimę, kad rytiniame Ukrainos Donbaso regione liepsnojantis karinis konfliktas gali virsti atviru dviejų kaimynių karu.
ES įspėja Rusiją
Europos lyderiai trečiadienį stengėsi išsaugoti savo, kaip Ukrainos ir Rusijos krizės tarpininkų, vaidmenį, bet Kremlius pademonstravo, kad labiau norėtų kalbėtis tiesiogiai su Vašingtonu.
Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – viršūnių susitikimas įvyko tą pačią dieną, kai Rusija pateikė Vašingtonui virtinę saugumo reikalavimų.
Vakarams skambinant pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos, ES lyderiai kalbėjo griežtai ir įspėjo dėl „strateginių pasekmių“ turėsiančių sankcijų, jei Maskva atakuotų.
„Visų svarbiausias mūsų raginimas yra Rusijai deeskaluoti [padėtį], bet taip pat esame pasirengę bet kokiai tolesnei Rusijos agresijai“, – po viršūnių susitikimo sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Įvesta sankcijų, jos galėtų būti griežtinamos, bet, žinoma, taip pat yra parengta papildomų sankcijų... visose srityse, apie kokias tik galėtumėte pagalvoti“, – sakė ji.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kaltino Vokietiją ginkluotės pristatymo blokavimu, didinančiu Ukrainos pažeidžiamumą, pareiškė, kad sankcijos turėtų būti skelbiamos dabar, Rusijai dar nepradėjus veikti.
„Kai kurie lyderiai siūlo formatą, kaip atsakyti į galimą eskalaciją po Rusijos eskalacijos“, – sakė V. Zelenskis po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Tiesą sakant, sankcijų politika „po to“ jau niekam neįdomi. Mes [pasisakome] už stiprią sankcijų politiką prieš eskalaciją... Tuomet galimos eskalacijos gali ir nebūti“, – sakė jis.