Ar parlamentarai pasirinks kokio nors technokrato, ar charizmatiško politiko vadovaujamą vyriausybę? Pateikiame pagrindinių politinių žaidėjų Kijeve apibūdinimus.

Vitalijus Klyčko

Buvęs sunkiasvoris bokso pasaulio čempionas, įspūdingo stoto V.Klyčko atsuko nugarą ringui ir per antivyriausybinių protestų mėnesius tapo vienu populiariausių Ukrainos opozicijos lyderių.

Nors jo nuosaikios pažiūros kartais piktindavo radikalesnius demonstrantus, – ir nors daugelis abejoja jo sugebėjimais vadovauti vyriausybei – 42 metų V.Klyčko gali iškilti kaip konsensuso kandidatas į prezidentus gegužę numatytuose rinkimuose, kai konstitucijos pataisomis daugiau galių bus suteikta parlamentui.

Julija Tymošenko

Ukrainos visuomenę skaldanti „Geležinė ledi“, buvusi premjerė J.Tymošenko grįžo į centrinę sceną šeštadienį paleista į laisvę po daugiau kaip dvejus trukusio kalinimo.

Maištingąją 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderę, buvusią gamtinių dujų magnatę su šviesių plaukų kasa aplink galvą, į kalėjimą pasiuntė nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas. Daugelis tai laikė politine vendeta.

Rimtų nugaros problemų kamuojama 53 metų J.Tymošenko vieniems yra didvyrė, o kitiems – skrupulų neturinti manipuliuotoja kitais žmonėmis. Ji atmetė galimybę vėl siekti premjero posto, bet galėtų pretenduoti į prezidentus.

Arsenijus Jaceniukas

Intelektualus proeuropietiškas buvęs užsienio reikalų ministras A.Jaceniukas išgarsėjo per tris masinių protestų mėnesius ir iš favoritu nelaikyto technokrato virto sunkiai įtikimu demonstrantų lyderiu.

Šis patyręs užkulisių veikėjas, kuris taip pat yra dirbęs ekonomikos ministru, akiniuotas 39 metų buvęs teisininkas, sausio mėnesį atmetė dabar jau nušalinto lyderio V.Janukovyčiaus pasiūlymą tapti premjeru.

J.Tymošenko partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderio A.Jaceniuko populiarumas dabar galėjo pranokti ir ekspremjerės.

Olehas Tiahnybokas

Nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderio O.Tiahnyboko žvaigždė pakilo tada, kai jis buvo pripažintas kaip vienas pagrindinių protestų judėjimo lyderių.

Anksčiau neprisileistas dėl pagarsėjusių antisemitinių ir rasistinių komentarų, šis 45 metų buvęs chirurgas iš Lvovo miesto ukrainietiškai kalbančioje Vakarų Ukrainoje dabar turi vietą prie stalo su Europos Sąjungos (ES) derybininkais, nes jo partija suvaidino svarbų vaidmenį organizuojant antivyriausybinius protestus.

Petro Porošenka

Šokolado baronas, milijardierius P.Porošenka, kuris atvirai rėmė proeuropietiškus protestus, yra ne naujokas politikoje ir pastarąjį dešimtmetį šokinėjo nuo vyriausybės prie vyriausybės.

48 metų stambaus sudėjimo P.Porošenka, kuris savo turtą, dabar vertinamą 1,6 mlrd. dolerių, pradėjo kaupti Sovietų Sąjungos griuvėsiuose, yra tarptautinių finansinių santykių specialistas ir neseniai, valdant V.Janukovyčiui, buvo prekybos ministras, o dabar siekė jo nušalinimo.

Ne naujiena jam ir dalyvavimas protestuose – jis suvaidino svarbų vaidmenį per Oranžinę revoliuciją prieš V.Janukovyčių, kurio Regionų partijai iš pradžių padėjo susikurti. Valdant artimam sąjungininkui

Viktorui Juščenkai jis dirbo užsienio reikalų ministru ir vadovavo centriniam bankui.

Dabar laikomas vienu populiariausių šalies politikų, šis parlamentaras anksčiau konfliktavo su J.Tymošenko ir kontroliuoja svarbų, opoziciją remiantį televizijos Penktąjį kanalą.

Oleksandras Turčynovas

Sekmadienį, po to, kai parlamentas nušalino V.Janukovyčių, laikinuoju prezidentu išrinktas O.Turčynovas yra J.Tymošenko dešinioji ranka ir iškilo jos įkandin. Kurį laiką jis buvo saugumo tarnybos vadovas ir vicepremjeras.

J.Tymošenko atsidūrus už grotų, šis 49 metų evangelikų pastorius ir mokslinės fantastikos rašytojas buvo užkulisiuose, nes vadovavimą jos partijai perėmė A.Jaceniukas.

Maidanas

Tikriausiai svarbiausias žaidėjas Ukrainoje ir toliau lieka marga demonstrantų koalicija, vis dar stovyklaujanti Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kuri Ukrainoje vadinama Maidanu. Ši koalicija už permainas šalyje sumokėjo savo krauju.

Paprastų žmonių protestų judėjimas atvedė prie tikros liaudies revoliucijos ir opozicijos politikams dažnai tekdavo tik vytis minias.

Daugelis demonstrantų, tarp jų – dešiniojo sparno griežtosios linijos nacionalistai, nori visiško politinės sistemos pertvarkymo ir gali būti nenusiteikę leistis į kompromisus dėl savo didelių lūkesčių – po to, kai pamatė, kaip nuo kulkų žuvo dešimtys jų bendražygių.