A. Jaceniukas sekmadienį paskelbė pasitrauksiantis iš posto, kuris jam priklausė nuo 2014-ųjų vasario. Per tuos 26 mėnesius šalies ekonomika nusmuko, o rytuose įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas, nusinešęs beveik 9,2 tūkst. žmonių gyvybių.
Prezidento P. Porošenkos partija siūlo premjeru paskirti dabartinį parlamento pirmininką Volodymyrą Hroismaną, nusprendusi, kad šis veikėjas, žinomas kaip patyręs koalicijų kūrėjas, gali sulaukti plataus palaikymo.
38 metų P. Porošenkos protežė pirmadienio popietę atrodė nusiteikęs priimti vyriausybės vadovo pareigas.
„Aš tam tinku. Galiu dirbti 24 valandas per parą“, – V. Hroismanas sakė žurnalistams.
Tačiau du įstatymų leidėjai sakė, jog V. Hroismanas nusprendė atsisakyti to darbo, kai P.Porošenkos blokas pirmadienio vakarą surengė posėdį, tardamasis, kas turėtų prisidėti prie naujos komandos.
Pasak jų, V. Hroismanas atsisakė dirbti su kai kuriais paminėtais veikėjais, nes jų pažiūros neatitinka jo programos, orientuotos į reformas, ir įsipareigojimų tęsti griežto taupymo politiką, kuriuos Kijevas prisiėmė pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą 17,5 mlrd. dolerių (15,4 mlrd. eurų) finansinio gelbėjimo paketą.
TVF veikiausiai neperves tolesnių lėšų Ukrainai, kol šalis nesuformuos stabilios naujos vyriausybės, kuri laikytųsi įsipareigojimų tęsti diržų veržimą, prisiimtų A. Jaceniuko vyriausybės 2014 metų kovą.
P. Porošenka perima „visą kontrolę“
P. Porošenka antradienį sušaukė savo partiją ir, regis, sėkmingai užglaistė nuomonių skirtumus bei įtikino V. Hroismaną kelti savo kandidatūrą į premjerus.
„Tai bus vyriausybė, kurioje Hroismanas turės reikšmingą įtaką, bet neturės visiškos kontrolės“, – žurnalistams sakė prezidento partijos narys Serhijus Leščenka.
Tačiau neaišku, ar dėl V. Hroismano paskyrimo bus balsuojama antradienį ir ar jis galės užsitikrinti reikiamą balsų daugumą susiskaldžiusiame parlamente.
Kai kurie analitikai reiškė susirūpinimą, kad V. Hroismanas premjero poste sukoncentruos politinę galią prezidento ir jo artimiausios aplinkos rankose.
„Porošenka tuoj perims visą vyriausybės kontrolę, bet jis taip pat siaurina savo politinę atramą, – vienoje ataskaitoje rašė Andersas Aslundas iš JAV įsikūrusio tarptautinių reikalų instituto „Atlantic Council“. – Hroismanas yra aiškiai pavaldus Porošenkai“.
Ekonomistai taip pat nerimauja, kad paskyrus V. Hroismaną gali pasitraukti ar būti išstumta finansų ministrė Natalie Jaresko.
Šią Amerikoje gimusią buvusią JAV valstybės departamento darbuotoją ir privačią bankininkę Vakarai gyrė už sugebėjimą 2015 metų rugpjūtį pasiekti itin svarbų skolos restruktūrizavimo susitarimą.
Tačiau kai kurie analitikai sakė, kad N. Jaresko nenorės dirbti vadovaujama V.Hroismano, nes pati siūlėsi į premjero postą.
P.Porošenkos partijos narys Mustafa Nayyemas antradienį „Twitter“ parašė, kad N.Jaresko vietą užimtų Oleksandras Danyliukas – dabartinis prezidento atstovas ministrų kabinete.
N.Jaresko šių spėlionių viešai nekomentavo.
Maidano pažadai liko neįgyvendinti
Tačiau vietoje to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį atplėšė Rusija, ir turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais rytuose. Naujoji provakarietiška vyriausybė nesugebėjo pademonstruoti, kad rimtai užsimojo prieš korupciją ar įgyvendins žadėtas reformas. Ekonomika ir gyvenimo standartai smuko.
Nusivylę ir pikti ukrainiečiai dabar laukia naujos vyriausybės, kuri iškart pajus spaudimą susigrąžinti jų pasitikėjimą ir atkurti Vakarų pasitikėjimą.
Premjeras Arsenijus Jaceniukas – vienas iš protestų, vykusių Maidanu vadinamoje Nepriklausomybės aikštėje, lyderių – sekmadienį paskelbė, kad antradienį pateiks parlamentui atsistatydinimo raštą. Tai, kaip atrodo, sudarė sąlygas parlamento pirmininkui Volodymyrui Hroismanui pakeisti jį ir formuoti naują vyriausybę.
A. Jaceniuko ir prezidento Petro Porošenkos vadovaujamos partijos vis dar dominuoja valdančiojoje koalicijoje, bet V. Hroismano – P. Porošenkos partijos nario – pasirinkimas yra laikomas prezidento pozicijų sustiprinimu.
„Laikas baigiasi, o ukrainiečių kantrybė senka. Ir tai gali būti pavojinga“, – sakė 46 metų vairuotojas Petro Ševčenka, dalyvavęs Maidano protestuose. Vėliau jis dalyvaudavo pavieniuose piketuose prie prezidentūros, kur buvo deginamos padangos, taip norint priminti tuos protestus ir duotus pažadus.
Protestai kilo 2013 metų lapkritį, kai tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius staiga nusprendė atsisakyti laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES) ir vietoje to siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Maskva. Šimtai tūkstančių ukrainiečių išėjo į Kijevo gatves. Vėliau protestai virto smurtiniais, žuvo daugiau kaip 100 žmonių, daug iš jų – nuo snaiperių ugnies.
V.Janukovyčiui 2014-ųjų vasarį pabėgus į Rusiją, nauja provakarietiška P. Porošenkos ir A. Jaceniuko vadovybė pažadėjo vykdyti reformas ir kovoti su korupcija, kuri išsikerojo valdant ankstesnei vyriausybei. Tačiau dauguma ukrainiečių didelės pažangos nemato, o gyvenimas tik sunkėjo.
„Kasdien girdime gražius žodžius apie reformas, bet nematome jokių gražių rezultatų“, – sakė 42 metų Oksana Ničiporuk. Pernai netekusi ekonomisto darbo vienoje Kijevo plastiko gamykloje, ji dabar Maidane pardavinėja megztus šalikus su Europos simboliais.
Praėjusios savaitės referendumas Nyderlanduose, kurio metu buvo atmestas ES laisvosios prekybos susitarimas su Ukraina, buvo dar vienas smūgis, kuris priminė ukrainiečiams, kad pažadai dėl glaudesnių ryšių su Europa ir bevizio režimo lieka didele dalimi netesėti – dveji metai po to, kai tas susitarimas galiausiai buvo pasirašytas.
„Žinoma, gėda, kad mūsų svajones dėl Europos taip greit sugniuždė nesibaigiantys Ukrainos skandalai, korupcija ir reformų nebuvimas, – sakė 30-metė Galina Rudenko, dirbanti vienoje informacinių technologijų kompanijoje. – Kai susėdi prie stalo su europiečiais, pirmiausia reikia išmokti, kaip plautis rankas“.
Daugelis ukrainiečių dėl neigiamo minėto referendumo rezultato kaltina P.Porošenką, kuris figūravo pastarojo meto pranešimuose apie ofšorines kompanijas, kurie buvo grindžiami dokumentais, nutekintais iš Panamos teisės firmos „Mossack Fonseca“. Tie pranešimai rodė, kad P.Porošenka savo saldainių verslą pasinaudodamas ofšorine holdingo kompanija perkėlė, o ne pardavė, kaip žadėjo.
Tačiau daug nepasitenkinimo nukrypo į A.Jaceniuką ir jo vyriausybę.
„Maidano mandatas, kuris buvo suteiktas Jaceniukui 2014 metų vasarį, per šiuos dvejus metus buvo prastai išnaudotas, o jo draugai reikšmingai pagerino savo finansinę situaciją“, – sakė parlamentaras ir vienas Maidano protestų organizatorių Serhijus Leščenka.
P. Porošenka prieš du mėnesius paragino A.Jaceniuką atsistatydinti. Tąkart premjeras parlamente laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, tačiau dėl nesėkmingo mėginimo pašalinti A.Jaceniuką iš posto kilo grėsmė, kad gali žlugti proeuropinė šalies vyriausybė ir Ukrainai gali tekti rengti pirmalaikius rinkimus.
Kilusią politinę krizę, regis, pavyko įveikti, kai A.Jaceniukas paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pareiškė, kad jo ir P. Porošenkos partijai pavyko užsitikrinti pakankamo skaičiaus deputatų palaikymą, kad išsaugotų daugumą parlamente.
Tarp iššūkių, kuriuose teks spręsti naujam premjerui, bus pastangos atgaivinti ekonomiką, kuri 2014 metais susitraukė 6,8 proc. o pernai – daugiau nei 10 procentų. Jam taip pat reikės įtikinti Vakarų donorus pervesti šaliai 10 mlrd. JAV dolerių paskolų, kurių skyrimas buvo įšaldytas.
38 metų V. Hroismanas savo politinę karjerą pradėjo įžengęs į trečią dešimtį gimtojoje Vinycioje – 400 tūkst. gyventojų turinčiame Pietvakarių Ukrainos mieste, kur dvi kadencijas užėmė mero postą.
Po Maidano revoliucijos jis prisijungė prie naujųjų šalies lyderių Kijeve, kur pirmiausia ėjo regioninės plėtros ministro pareigas, o vėliau tapo Aukščiausiosios Rados pirmininku.
„Hroismanas yra Porošenkos žmogus“, – sakė Jurijus Jakymenka iš Oleksandro Razumkovo ekonominių ir politinių tyrimų centro.
Pasak jo, V. Hroismano paskyrimas leis prezidentui konsoliduoti valdžią ir vykdyti reformas „nešvaistant savo energijos politinėms kovoms“.
Vakarus smarkiai išgąsdino pirmalaikių rinkimų ir dar vieno politinio sprogimo Ukrainoje grėsmė, todėl krizės užbaigimas turėtų būti įvertintas palankiai.
Tačiau V. Hroismanas iškart pajus spaudimą imtis reformų.
„Ministrui pirmininkui teks susidurti ne tik su skurde gyvenančių ukrainiečių nusivylimu, bet ir su atvėsusiu donorų, kurie dėl skirtingų priežasčių pavargo pilti vandenį į Ukrainos smėlį, entuziazmu“, – sakė politikos analitikas Vadymas Karasiovas.