Populistiškoji proprezidentinė Regionų partija, žadėjusi, bet netesėjusi „gyvenimo pagerėjimo jau šiandien“, bandys bet kuria kaina išsaugoti Viktorui Janukovyčiui palankią parlamento daugumą, o susivienijusi opozicija savo pergalės atveju žada svarstyti apkaltos nekenčiamam prezidentui galimybę.
Pirmą kartą Aukščiausiosios Rados rinkimai vyks pagal naują rinkimų įstatymą, kuris įteisino Ukrainoje mišrią rinkimų sistemą – pusė Parlamento narių (225 deputatai) bus renkami vienmandatėse apygardose, kita pusė – pagal partinius sąrašus. Tiesa, nebuvo įteisinta opozicijos siūlyta galimybė partinius sąrašus reitinguoti (kaip yra Lietuvoje).
Ar sušvytuos Ukrainoje švytuoklė?
Nepaisant daugelio politologų skepticizmo, Ukrainos opozicijai vis dėlto pavyko sutelkti galias siekiant laimėti rinkimus ir suformuoti valdančiąją daugumą, galinčią sudaryti naują vyriausybę. Tiesa, opozicinės partijos eis į rinkimus keliomis kolonomis. Pagrindiniu demokratinių jėgų telkimosi centru tapo jungtinės opozicijos „Tėvynė“ sąrašas. Liepos 30-ąją vykusiame suvažiavime devynios politinės partijos, tarp kurių – Julijos Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), Jurijaus Lucenkos „Narodna samooborona“ („Tautos savigyna“), Arsenijaus Jaceniuko „Front zmin“ („Permainų frontas“) – patvirtino ir bendrą sąrašą, ir kandidatus vienmandatėse apygardose. Dvi pirmosios sąrašo vietos atiteko opozicijos lyderiams – politiniams kaliniams Julijai Tymošenko ir Jurijui Lucenkai. Vėliau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė juos užregistruoti ir sąrašo pradžioje automatiškai atsidūrė vienas populiariausių opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas.
Jungtinė opozicija eis į rinkimus turėdama trumpą programą (greičiau – tezių rinkinį) „Teisinga valstybė, sąžininga valdžia, orus gyvenimas“. Ji įsipareigoja panaikinti prezidento, parlamentarų ir teisėjų neliečiamybę, užtikrinti sąžiningą verslo konkurenciją, įvesti naują pensijų skaičiavimo sistemą. Minimas ir šalies energetikos prioritetas – mažinti priklausomybę nuo brangių rusiškų dujų. Opozicionieriai neslepia ambicijų pergalės atveju nušalinti ir patį prezidentą V.Janukovyčių. „Vienas pirmųjų įstatymų, už kurį balsuos demokratinė dauguma, bus įstatymas dėl apkaltos Ukrainos prezidentui tvarkos“, – pareiškė A.Jaceniukas.
Verta paminėti, kad pats Jungtinės opozicijos kandidatų sąrašas buvo nemenkai kritikuojamas ir opozicijai simpatizuojančių apžvalgininkų. Kai kurie šį sąrašą sudarę veikėjai pasistengė įtraukti į jį savo verslo partnerius ir kitus artimus žmones, nežinomus rinkėjams bei nenusipelniusius opoziciniam judėjimui.
Rinkimuose taip pat dalyvaus opozicinė nacionalistinė partija „Svoboda“ („Laisvė“). Partija, kuri anksčiau telkėsi tik Lvovo apskrityje, per kelerius metus išplėtė skyrius beveik visuose Ukrainos miestuose, puikiai pasirodė pernai vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose (jos atstovai šiuo metu vadovauja Lvovo, Ivano-Frankivsko ir Ternopolio apskričių taryboms). Šiemet jai prognozuojama labai reali galimybė pirmą kartą patekti į šalies parlamentą.
Atskiri „Tėvynės“ ir „Laisvės“ sąrašai yra strategiškai naudingi opozicijai. Sujungus sąrašus, „Laisvės“ rinkėjai, puoselėjantys ukrainietiško nacionalizmo ideologiją, būtų nepatenkinti daugumos Jungtinės opozicijos kandidatų liberaliomis idėjomis, taip pat tuo, kad J.Tymošenko savo laiku užmezgė gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Savo ruožtu Jungtinės opozicijos rinkėjus (ypač Vidurio ir Rytų Ukrainos gyventojus) atstumtų radikalios „Laisvės“ idėjos ir retorika. Be to, abiejų politinių jėgų atstovai susitarė dėl bendrų kandidatų rėmimo vienmandatėse apygardose ir dėl bendrų veiksmų po rinkimų.
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka taip pat nusprendė dalyvauti parlamento rinkimuose. Jis tapo trijų dešiniųjų partijų susivienijimo – patriotinių jėgų sąjungos „Naša Ukraina“ („Mūsų Ukraina“) – sąrašo lyderiu. Tiesa, šios politinės jėgos tolesnius santykius su Jungtine opozicija prognozuoti sunku, nes pastarosios atstovai apkaltino buvusį prezidentą bendradarbiavus su V.Janukovyčiumi ir pašalino jo partiją iš „Pasipriešinimo diktatūrai komiteto“.
Ar rinkimai bus pripažinti?
Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas registruoti J.Tymošenko ir J.Lucenką sulaukė griežtos pasaulio demokratinės bendruomenės kritikos. Bendrame Europos Sąjungos ir JAV pareiškime teigiama: „ES ir JAV kviečia Ukrainos valdžią laikytis demokratinių principų, įstatymo viršenybės bei skelbia, kad teisės į apeliaciją negalima pažeisti įvedant apribojimus kaltinamųjų galimybei dalyvauti būsimuose Ukrainos rinkimuose, įskaitant parlamento rinkimus.“
ES politikų, besidominčių santykiais su Ukraina, skeptiškas požiūris į būsimus šios šalies rinkimus yra akivaizdus. Už žmogaus teises atsakingas Europos Tarybos komisaras Thomas Hammarbergas kalbėjo dar atviriau: „Demokratinių rinkimų rengimas be didžiausios opozicinės partijos lyderės J.Tymošenko ir kitų opozicionierių yra neleistinas.“
Europos Parlamento narė iš Vokietijos Rebecca Harms teigia: „Sąžiningai vertinti rinkimus Ukrainoje galima bus tik tuo atveju, jei juose dalyvaus opozicijos lyderiai. Jeigu svarbiausi opozicinių partijų vadovai nedalyvaus šiuose rinkimuose, tai bus rimtas trūkumas.“
Interviu laikraščiui „Ukrainos tiesa“ Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris taip apibūdino daugumos ES vadovų požiūrį į politinę padėtį Ukrainoje: „Kalbant atvirai, dabar santykių lygis su V.Janukovyčiumi yra labai žemas. Taip yra todėl, kad dauguma mūsų pažįsta J.Tymošenko. Mums tai – tas pats, tarsi į kalėjimą nepagrįstai patektų kas nors iš ES šalių premjerų.“
Paskutiniai valdžios pasispardymai
Piliečių apklausas vykdžiusio Razumkovo centro duomenimis, šiuo metu už Jungtinės opozicijos „Tėvynė“ kandidatus yra pasiruošę balsuoti 26,2 proc. rinkėjų, o už Regionų partiją – 24,6 proc.
Ukrainos valdžia jaučia slegiančią atmosferą aplink save. Tai įrodo ir chaotiškas paskutinis valdančiosios Regionų partijos suvažiavimas, kuriame delegatai net nespėjo susipažinti su kandidatų sąrašu (jis nebuvo nei pristatytas, nei išdalytas), ir žymiai šoktelėjęs užsakomųjų straipsnių, šlovinančių Ukrainos vadovybę (pvz., „Vyriausybė pasiruošusi spręsti „beviltiškai amžinas“ šachtininkų problemas“), skaičius nacionalinėje spaudoje.
Beviltiškumą galima įžvelgti ir naujose bylose, pradėtose prieš J.Tymošenko ir J.Lucenką, vienam iš politinių kalinių, buvusiam l.e.p. krašto apsaugos ministrui V.Ivaščenkai įkalinimo terminas buvo sumažintas iki vienerių metų lygtinai.
Siekdami išsaugoti rusakalbių palaikymą, Regionų partija ir jos deputatai, pažeisdami Rados reglamentą, priėmė įstatymą, leidžiantį skelbti tautinės mažumos kalbą regioninėse apskrityse, kuriose gyvena 10 proc. tos tautinės mažumos atstovų. Tai sukėlė neregėtą protestų bangą Vakarų ir Vidurio Ukrainoje.
Be to, iš daugelio apskričių ateina žinios apie valstybinę paramą (maisto prekes), įteikiamą socialiai remtiniems žmonėms firminiuose Regionų partijos maišeliuose su įdomiais priedais – toje apskrityje kandidatuojančio valdančiosios partijos kandidato lankstinukais.
Galima teigti, kad V.Janukovyčiaus režimas pakartojo visas įmanomas buvusio prezidento Leonido Kučmos klaidas: nesugebėjo suburti konsoliduotos komandos, sugadino santykius su Vakarais, nerado būdų nuraminti nepatenkintų nauja socialine politika piliečių. Visa tai atneša papildomus balsus opozicijai ir leidžia tikėtis greitų demokratinių pokyčių ir naujos, opozinės V.Janukovyčiui Ukrainos vyriausybės. Jeigu valdžia per rinkimus nesiims didelio masto falsifikacijų.