Įsakymas apšaudyti Ukrainos karinio laivyno laivus Kerčės sąsiauryje Juodojoje jūroje buvo duotas Rusijos karinės vadovybės, skelbia SBU.
Tai byloja ir Rusijos lėktuvo Su-30 ir sraigtasparnio KA-52 ekipažų pokalbiai su valdymo punktais, spaudos konferencijoje papasakojo Ukrainos saugumo atstovas Olegas Frolovas, informuoja LIGA.net.
„Gauti Rusijos lėktuvo ir sraigtasparnio ekipažų pokalbių su dispečeriais įrašai. Tie pokalbiai nepalieka abejonių, kad Rusijos karinių pajėgų vadovybė sąmoningai davė nurodymą prieš ukrainiečių laivus panaudoti ginklus“, – sakė atstovas ir supažindino žurnalistus su įrašais.
Pokalbių metu Rusijos pilotai gavo tikslų koordinates ir pateikė ataskaitas, ką nuveikė.
O. Frolovas atkreipia dėmesį, kad rusai ne tik taranavo ukrainiečių laivą, bet ir prieš Ukrainos laivus panaudojo dvi raketas, paleistas naikintuvo Su-30, ir dvi raketas, kurias paleido sraigtasparnis KA-52.
Be to, buvo panaudota ir stambaus kalibro laivų ginkluotė, buvo apšaudyti Ukrainos jūreiviai. Ukrainos laivus šturmavo Rusijos specialiosios pajėgos, prieš ukrainiečius panaudodamos fizinę jėgą.
„Tiesą sakant, Ukrainos jūreiviai išgyveno tik per stebuklą“, – pareiškė O. Frolovas.
Ukrainos saugumo vadovo pavaduotojas patikino, kad po neteisėto sulaikymo Ukrainos piliečiams daromas fizinis ir moralinis spaudimas. Be to, rusai slepia informaciją apie trijų sužeistų ukrainiečių būklę.
Rusija dislokavo netoli Krymo sienos su Ukraina daugiau raketų sistemų S-400
Rusija dislokavo Maskvos aneksuoto Krymo šiauriniame mieste Džankojuje, esančiame netoli faktinės sienos su Ukraina, ketvirtąjį oro erdvės gynybos sistemų S-400 divizioną, paskelbė Juodosios jūros karinis laivynas.
„Šiandien Džankojuje... zenitinių raketų kompleksus S-400 „Triumf“ prižiūrinčios pajėgos pradėjo vykdyti Krymo oro erdvės gynybos kovinį budėjimą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė laivyno atstovas spaudai Aleksejus Ruliovas.
Pasak jo, šios pajėgos vietoje atliko pasirengimo darbus ir pradėjo sekti taikinius.
Džankojus yra apytiksliai už 30 km nuo faktinės sienos su Ukraina.
Rusija blokuoja laivų judėjimą
Ukrainos infrastruktūros ministras Volodimiras Omelianas pranešė, kad Rusija blokuoja laivų įplaukimą ir išplaukimą į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus Mariupolį ir Berdianską. Apie tai jis paskelbė ministerijos facebuko paskyroje.
Ministro teigimu, Kerčės sąsiauriu laivyba vykdoma tik į Rusijai priklausančius uostus. Šiuo metu prie sąsiaurio įplaukimo į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus laukia 18 laivų: 4 - į Berdianską, 14 - į Mariupolį. Taip pat išplaukimo iš Azovo jūros laukia 3 laivai iš Berdiansko ir 6 iš Mariupolio bei dar 8 laivai laukia prisišvartavę uostuose.
Rusijai užblokavus laivų judėjimą iš ir į Ukrainos uostus per Kerčės sąsiaurį, iš viso sustabdytas 35 laivų, turėjusių pasiekti Ukrainos uostus ar iš jų išplaukti, judėjimas.
Ukrainos prezidentas prašo NATO atsiųsti karo laivų į Azovo jūrą
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Mes tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Bild“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį tvirtino, kad rusų pajėgos „atliko savo karinę pareigą“, kai praėjusį sekmadienį užėmė į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Tačiau P. Porošenka sakė, kad V. Putinui „rūpi vienintelis dalykas – užvaldyti jūrą“.
„Vienintelė jo suprantama kalba – Vakarų pasaulio vienybė“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Negalime sutikti su tokia agresyvia Rusijos politika. Pirmiausia buvo Krymas, tada Rytų Ukraina, o dabar jis nori Azovo jūros“, – kalbėjo P. Porošenka.
„Vokietija taip pat turėtų savęs paklausti: ką V. Putinas darys toliau, jei mes jo nesustabdysime?“ – pridūrė jis.
Sekmadienį Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.
Kijevas savo ruožtu kaltina Rusiją pradėjus „naują agresijos etapą“.
„V. Putinas nori sugrąžinti senąją Rusijos imperiją. Krymas, Donbasas... Jam reikia visos šalies“, – sakė P. Porošenka dienraščiui „Bild“.
„Jis laiko save Rusijos imperatoriumi, o jo imperija negali gyvuoti be Ukrainos. Jis laiko mus kolonija“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareikalavo Rusijos nedelsiant paleisti ukrainiečių laivus ir jų įgulas beri įspėjo Maskvą, kad jos veiksmai „turi pasekmes“.
NATO ministrai susitiks su Ukrainos kolega dėl konfrontacijos Azovo jūroje
NATO šalių užsienio reikalų ministrai kitą savaitę įvyksiančiame susitikime su ukrainiečių kolega aptars Ukrainos ir Rusijos konfrontaciją Azovo jūroje, ketvirtadienį pranešė Šiaurės Aljansas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošneka paprašė Vakarų sąjungininkių karinio laivyno paramos Azovo jūroje, kai sekmadienį Rusijos pajėgos prie Krymo krantų apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus.
Vakarų lyderiai pasmerkė šiuos Rusijos veiksmus, pareikalavo, kad Maskva sugrąžintų laivus bei jų įgulų narius, taip pat pakartojo, kad nepripažįsta 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Tačiau jie taip pat leido suprasti nenorintys eskaluoti padėties regione.
Ši krizė sulauks daug dėmesio per kitą savaitę vyksiantį 29 nares turinčio Šiaurės Atlanto aljanso užsienio reikalų ministrų įprastą susitikimą. Diplomatijos vadovai per šį renginį taip pat susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu.
„NATO ir Ukrainos komisija šią savaitę susirinks aptarti įvykių prie Azovo jūros, o kitą savaitę NATO užsienio reikalų ministrai susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Klimkinu“, – pranešė NATO atstovė Oana Lungescu.
Kitą pirmadienį ir antradienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiantį susitikimą organizuojantis Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį kalbėjosi su P. Porošenka.
NATO tiesiogiai nesvarstė P. Porošenkos prašymo atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą prie Krymo krantų, tačiau Aljanso atstovė pabrėžė, kad jau šiuo metu regione dislokuotos nemenkos NATO pajėgos.
„Po 2014 metais Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo aneksijos NATO gerokai padidino savo (pajėgų) buvimą Juodojoje jūroje, – pareiškė ji. – Dabar NATO laivai reguliariai patruliuoja ir dalyvauja pratybose Juodojoje jūroje. 2018 metais NATO laivai Juodojoje jūroje praleido 120 dienų, o 2017-aisiais – 80.“
Priėjimą prie Juodosios jūros turi trys NATO narės: Rumunija, kur dislokuota tarptautinių pajėgų brigada, Bulgarija ir Turkija. Visos šios šalys turi savų pajėgų, be to, patruliavimo misiją regione Aljanso lėktuvai atlieka , pridūrė ji.
„Taigi, Juodojoje jūroje jau yra didelės NATO pajėgos, ir mes vertinsime savo buvimą šiame regione. NATO ir Aljanso sąjungininkės tęsia Ukrainos politinį ir praktinį palaikymą“, – sakė O.Lugescu.