Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis trečiadienį pareiškime skundėsi teisės akto, suteikiančio specialų statusą Luhansko ir Donecko regionams, pokyčiais.
Lyderiai grasino karo veiksmų atnaujinimu, jei Kijevas nenusileis autonomijos klausimu.
Antradienį Kijevo parlamentas patvirtino įstatymą dėl autonomijos suteikimo separatistiniams regionams, tačiau šis specialus statusas įsigalios tik tuo atveju, jei bus patenkintas reikalavimas, kuriam kategoriškai nepritaria sukilėliai.
Tai - rinkimai, kurie privalo būti surengti pagal Ukrainos įstatymus, prižiūrint tarptautiniams stebėtojams.
Širsta ir Rusija
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją trečiadienį pareiškė, kad Kijevo sprendimas dėl Donbaso specialaus statuso šiurkščiai pažeidžia ir perrašo Minsko susitarimus.
Anot S. Lavrovo, Aukščiausiosios Rados priimtas sprendimas yra itin painus, kadangi Ukrainos prezidentas vasario 12-ąją palaikė Minsko susitarimų paketą, o dabar staiga perrašė sutarties sąlygas. Ministras pažymėjo, kad Maskva ragina Vokietiją ir Prancūziją kreiptis į Kijevą dėl Minsko sutarčių pažeidimų.
„Niekas nevertė Ukrainos pusės oficialiai pripažinti rinkimų rezultatų, tačiau mažiausia, ką Ukrainos vadovybė turėtų padaryti – tai gerbti šiuos procesus ir įgyvendinti susitarimus. Nebuvo jokių papildomų prielaidų priimant šį įstatymą. Jie tik turėjo nustatyti gyvenvietes, konkrečias teritorijas. Nežinau, kaip politinis procesas (Ukrainoje,– ELTA) tęsis toliau“, – teigė S. Lavrovas.
Ministras nurodė, kad antradienį kreipėsi į Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrus su specialiu prašymu atsižvelgti į neva Kijevo pirmųjų Minsko sutarties žingsnių pažeidimus. Pasak S. Lavrovo, Kijevo vadovybė nebandė pradėti dialogo su Donecko ir Luhansko lyderiais dėl rinkimų tose regionuose.
Kijevas savo ruožtu tvirtina, kad laikosi vasarį Minske pasirašytos taikos sutarties.
DELFI primena, kad Ukrainos parlamentas antradienį pritarė įstatymo projektui dėl specialiojo statuso prorusiškų separatistų kontroliuojamoms teritorijoms šalies rytuose, su sąlyga, kad tame regione bus surengti rinkimai pagal Ukrainos jurisdikciją.
Prezidentas Petro Porošenka šį įstatymo projektą pateikdamas parlamentui pažymėjo, kad visa tai numatyta vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytame keturšaliame taikos susitarime.
Aukščiausioji Rada taip pat pritarė P.Porošenkos kreipimuisi į JT Saugumo Tarybą dislokuoti taikdarių pajėgas šalies rytuose, kur konfliktas nusinešė daugiau kaip 6000 gyvybių nuo prorusiškų separatistų balandį kilusio maišto prieš provakarietišką vyriausybę pradžios.
Kaip anksčiau antradienį buvo pranešta, šalies rytuose veikiantys separatistai grasino atnaujinti kovos veiksmus, jei Kijevas nesilaikys Minske duotų pažadų suteikti sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms didesnę autonomiją, išlaikant jas Ukrainos sudėtyje.
Įstatymo projekte numatyta, kad separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko sritys įgis „specialų statusą“, kuris įtvirtins rusų kalbos pirmenybę prieš ukrainiečių kalbą ir glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tai įvyks po rinkimų, kurie turės būti surengti vadovaujantis Ukrainos įstatymais ir dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.
Taip pat numatyta, kad visos ginkluotos formuotės turės nusiginkluoti arba išvykti iš Ukrainos, o ukrainiečių žiniasklaidai bus leidžiama veikti tame regione.
Pagal Minsko susitarimo sąlygas, Kijevas įsipareigojo oficialiai pripažinti separatistų vienašališkai paskelbtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ specialų statusą.
Vasario 15 dieną įsigaliojusiame paliaubų susitarime Kijevui buvo skirtas mėnuo nustatyti demarkacijos liniją, žyminčią specialaus statuso teritorijas, ir pradėti diskusijas dėl vietos rinkimų.
Įstatymų projektuose demarkacijos linija atskirtos teritorijos, esančios tarp Ukrainos valstybės sienos su Rusija rytuose, Azovo jūros pietuose ir fronto linijos tarp Kijevo pajėgų ir separatistų, kuri nustatyta Minsko susitarimuose.
Tuo tarpu Rusija jau supliekė šiuos įstatymų projektus, pareiškusi, kad Kijevas atsisakė aptarti juos su separatistiniais regionais.
„Įvykių eiga rodo, kad Ukrainos vadovybė pasirinko svarbiausių Minsko proceso principų atmetimo kursą“, – tvirtinta Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.